„Žmonės jaučia, kad daugiau pinigų reikia atiduoti bankams dėl pakilusių palūkanų. Bent jau per Lietuvos pramoninkų konfederacijos prizmę mes turime apie 72 proc. įmonių, kurios naudojasi banko paslaugomis ir turi įsipareigojimus. Palūkanų kilimas blogina įmonių rezultatus, nes daugiau pinigų atsidedama apmokėti paskolas, o ne investuoti į gamybą, į žmones. Įmonės kartais tai išgyvena netgi skaudžiau, nei paprasti žmonės“, – teigė pašnekovas.

– Rašėte neseniai, kad kažkam turbūt reikės atsisakyti ir šakučių, tai yra jūros gėrybių ir mimozos, tai yra kokteilio. Ar tas jau yra taip akivaizdu?

– Priklausomai nuo sektorių. Kai kurie sektoriai vystosi, gyvena puikiai ir eina toliau. Bet dauguma apdirbamosios pramonės šį rudenį turės susidurti su visai kita realybe ir susimažinti poreikius iki būtiniausių. Tas pats kalbama ir apie įmones. Mes bandome išsaugoti visus savo darbuotojus, nes buvo labai sunku juos surinkti pandemijos metu. Lietuvos pramonė pasiekė neregėtų aukštumų per pastaruosius 2 m. ir dabar vyksta korekcija. Tą korekciją dar galėtume sušvelninti, jei valstybė eitų ir skubėtų su Europos struktūrinės paramos lėšomis. Europos Sąjungos Pietūs laikosi geriau, matyt, vartojimas čia kol kas įsibėgėja, daugelis europiečių suvažiuoja į pietus per atostogas. Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje bei Prancūzijoje matomas pagerėjimas. Čia yra mūsų viltis, kad per ateinančius mėnesius, Pietų Europa parodys pozityvų veidą ir ta pozityvioji banga toliau pereis į Vokietiją ir Skandinaviją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar gamintojai Lietuvoje jaučia spaudimą mažinti kainas iš Europos Sąjungos užsakovų?

–  Tas jau prasideda. Tas jau buvo pavasarį. Praeitų metų energetinė krizė ir sukėlė mums visą problematiką. Daugelis įmonių, turėdamos didžiulę energetinę naštą, metų pabaigoje sugėrė tą minusą, nes energijos kainos išaugo penkis kartus. Visą tą sugėrė akcininkai, savininkai ir investuotojai. Šiai dienai mes pralošėme dalį tenderių Azijos šalims. Per pandemiją, kai jos buvo užsidariusios, daug turėjome naujų klientų būtent iš pietinių šalių. Šiai dienai, jos pamažu grįžta prie Kinijos gamintojų, nes ten produkcija pigesnė, žaliavos pigesnės, palūkanos yra žemesnės negu Europoje.

Blogiausia būtų būti brangiai ir neturtingai šaliai.

– Galbūt kažkas gali išlošti iš krizės Lietuvoje, nes Lietuva nebebus tokia brangi šalis?

– Blogiausia būtų būti brangiai ir neturtingai šaliai. Lietuva praeitais metais išleido beveik 7 milijardus eurų iškastiniam kurui. Ačiū Dievui, kad vieną trečdalį tų pinigų mes išleidome iškastiniam kurui iš mums draugiškos šalies – Norvegijos. Bet reikia eiti į tai, kad tie pinigai ir liktų Lietuvoje mūsų žmonėms, mūsų pramonei. Reikia investuoti ir judėti į tą pusę, kad ilguoju periodu mes nebūtumėme priklausomi nei nuo iškastinio kuro, nei nuo šalių agresorių. Turime užsifiksuoti savo energetinius išteklius ir kaštus. Tikiuosi, kad ateityje su jūrinio vėjo steigimu mes pasieksime mūsų persilaužimą. Lietuva visada iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo eksportuojanti šalis.