- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai keitėsi finansinių ir nefinansinių priedų santykis, dydžiai ir formos. Prieš 5 metus kalėdinį (metų pabaigos) piniginį priedą Lietuvoje gaudavo 11 proc., o 2019 metais jį gaus 8 proc. dirbančiųjų. Kalėdiniai priedai didėja, vidutinės premijos dydis nuo 2014 metų paaugo 43 proc., nuo 164 Eur iki 235 Eur „į rankas“.
Kas vis dar gauna kalėdinį priedą?
Dosniausias kalėdines premijas skiria įmonės, kurios užsiima nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo, nuomos ir valdymo veikla – 620 Eur, finansinių konsultacijų, finansų ir draudimo tarpininkavimo veikla – 540 Eur, informacinių technologijų, kompiuterių programavimo veikla – 400 Eur, bankai, finansų srities įmonės – 370 Eur.
Kalėdinių premijų vidurkis yra vienodas tiek valstybinėje, tiek privačioje užsienio kapitalo įmonėje – 250 Eur, privačiose vietinio kapitalo įmonėse priedo vidurkis siekia 190 Eur.
Pagal pareigų sritį didžiausias kalėdines premijas gauna IT specialistai – 440 Eur, farmacijos pramonės darbuotojai – 380 Eur, bankininkystės specialistai – 370 Eur, telekomunikacijų, teisės darbuotojai – 350 Eur, vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai – 330 Eur, ekonomikos/finansų, statybų/nekilnojamojo turto srities darbuotojai – 300 Eur.
Kasmėnesiniai piniginiai priedai
2019 metais iš daugiau nei 20 000 atlyginimo tyrimo dalyvių, finansinį priedą (priedo vidurkis – 198 Eur) kiekvieną mėnesį gauna 20 proc. darbuotojų.
Dažniausiai kasmėnesinius piniginius priedus gauna šių sričių darbuotojai: prekybos – 41 proc. šios srities darbuotojų kiekvieną mėnesį gauna finansinį priedą, įprastai priklausantį nuo darbo rezultatų, priedo vidurkis – 236 Eur arba 23 proc. jų bazinio atlyginimo.
40 proc. farmacijos pramonės darbuotojų gauna vidutiniškai 169 Eur, 35 proc. technologijų/plėtros specialistai – 361 Eur, 30 proc. medicinos ir klientų aptarnavimo sričių darbuotojai – 140 Eur, 30 proc. transporto srities darbuotojų – 220 Eur, 26 proc. turizmo srities darbuotojų – 150 Eur, 26 proc. aukščiausio lygio vadovų – 330 Eur dydžio kasmėnesinį priedą.
Verta paminėti, kad nemažai kasmėnesinius piniginius priedus gaunančių darbuotojų dirba mechanikos inžinerijos, gamybos, viešojo administravimo, maisto pramonės, elektros inžinerijos, medienos apdirbimo pramonėje, bei paslaugų srityse.
Populiarėjantys nefinansiniai priedai
2019 metais 30 proc. dirbančiųjų negauna jokių nefinansinių priedų. Šiemet populiariausių nefinansinių priedų viršūnėje atsidūrė: nemokami gėrimai (kava, arbata) 35 proc. ir įmonės renginiai – 33 proc. 22 proc. dirbančiųjų gali mėgautis lanksčiomis darbo valandomis, 14 proc. – darbo namuose galimybe.
11 proc. darbuotojų gauna įmonės įmokas papildomam sveikatos draudimui, 8 proc. – mokymus, o 7 proc. suteikiamos papildomos atostogų dienos.
Palyginimui, 2014 metais personalo mokymai buvo suteikiami net 17 proc., darbas namuose – vos 9 proc., papildomas sveikatos draudimas – vos 6 proc. darbuotojų.
Pareigų sritis |
Proporcija nuo vidutinio pareigų srities atlyginimo, % |
Kalėdinio priedo dydžio vidurkis, Eur |
Bankininkystė |
34 |
369 |
Farmacijos pramonė |
34 |
383 |
Vertimas raštu ir žodžiu |
33 |
250 |
Informacijos technologijos |
31 |
442 |
Teisė ir Teisės aktai |
30 |
353 |
Telekomunikacijos |
30 |
354 |
Statybos ir Nekilnojamasis turtas |
29 |
295 |
Ekonomika, Finansai, Apskaita |
29 |
298 |
Menas ir Kultūra |
28 |
219 |
Draudimas |
28 |
233 |
Rinkodara, Reklamavimas, Viešieji ryšiai |
27 |
275 |
Chemijos pramonė |
26 |
213 |
Administravimas |
25 |
208 |
Žmogiškieji ištekliai |
25 |
238 |
Švietimas, Mokslas ir Tyrimai |
23 |
187 |
Vandens ūkis, Miškininkystė, Aplinka |
23 |
210 |
Valdymas |
23 |
330 |
Saugumas ir Apsauga |
22 |
169 |
Nekvalifikuota darbo jėga |
20 |
116 |
Paslaugų sektorius |
20 |
151 |
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...