- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skrydžius iš Lietuvos oro uostų planuojantys keleiviai turėtų žinoti, kad keliaujant į kai kurias šalis gali prireikti neigiamos COVID-19 testo pažymos ne tik lietuvių, bet ir kitomis užsienio kalbomis. Apie tai keleiviams primena Lietuvos oro uostų atstovai, užfiksavę atvejų, kai keleiviai dėl šios priežasties negalėjo tęsti kelionės.
Primenama, kad oro bendrovių atstovai, registruojant ir laipinant keleivius į lėktuvą, pagal valstybių reikalavimus gali paprašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį neigiamą COVID-19 testo rezultatą nurodyta kalba. Įprastai užtenka turėti neigiamą koronaviruso testą lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau kai kuriais atvejais iš keleivių gali būti prašoma turėti pažymą ir kita užsienio kalba, išduotą būtent testą atlikusios laboratorijos.
Valstybės taiko skirtingus reikalavimus
Keleiviai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingos šalys dėl COVID-19 testavimo procedūrų taiko nevienodus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl testo atlikimo laikotarpio, testavimo metodų ar taikomų išimčių, primena Lietuvos oro uostai.
Be to, vis daugiau šalių pripažįsta ne tik PGR metodu atlikto tyrimo pažymas, bet ir antigenų testavimo metodu atliktus tyrimus. Todėl keleiviai prieš skrydžius turėtų pasidomėti, kokius reikalavimus taiko kiekviena valstybė ir atitinkamai pasirūpinti pažymomis reikalaujama kalba, kurias gali suteikti tyrimus atliekančios laboratorijos, pažymi Lietuvos oro uostų atstovai.
Apie šiuo metu patvirtintas tiesioginių skrydžių kryptis ir reikalavimus keleiviams atvykstant ir išvykstant iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų išsamiai galima susipažinti čia.
Saugios kelionės oro uostuose
Pandemijos laikotarpiu visuose Lietuvos oro uostuose taikomos papildomos saugumo priemonės. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose į išvykimo terminalą įleidžiami tik išvykstantys keleiviai, turintys skrydžio bilietą, rezervacijos patvirtinimą arba ketinantys pirkti bilietą oro uosto viduje. Keleiviai išvykimo terminaluose privalo nuolat dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas veido apsaugos priemones.
Atvykimo ir išvykimo terminaluose keleiviams užtikrinamos rankų dezinfekavimo priemonės. Terminalų paviršiai kasdien yra dezinfekuojami, patalpos vėdinamos. Daug dėmesio skiriama keleivių informavimui apie atstumų išlaikymo poreikį. Apie prevencinius veiksmus dėl COVID-19 pranešama per garso sistemą, o vaizdo pranešimai rodomi terminalo ekranuose. Perspėjama ir apie tai, kad piktybiškai nesilaikantiems karantino reikalavimų keleiviams gresia pokalbis su į oro uostą iškviestais policijos pareigūnais, o kai kuriais atvejais ir bauda nuo kelių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų.
Oro uosto keleivių terminaluose veikia ribotas keleivių registracijos stalų skaičius, skirtingų skrydžių registracijos vietos išdėstytos maksimaliu atstumu viena nuo kitos. Apsauginiai stiklo skydai įmontuoti ant registracijos stalų, o taip pat aviacijos saugumo patikrinimo vietose ir prie įlaipinimo vartų. Visiems darbuotojams ir partneriams asmens apsaugos priemonių dėvėjimas yra privalomas.
Šią savaitę Lietuvos oro uostai taip pat pranešė, kad ruošiasi sudaryti galimybę keleiviams atlikti įvairaus tipo koronaviruso testus prieš arba po kelionės dar oro uostuose. Šiuo metu jau paskelbtas turto nuomos konkursas koronaviruso testavimo paslaugoms teikti išnuomojamuose plotuose šalia oro uostų arba jų viduje.
Apie Lietuvos oro uostuose taikomas papildomas saugumo priemones išsamiai galima susipažinti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...