Lietuvos saugumui svarbių įmonių sąrašą turėtų papildyti energetikos bendroves valdanti "Epso-G" bei "Lietuvos energijos gamyba", "Litgas" ir "Lietuvos dujų tiekimas".

Be to, būtų papildytas ir nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašas, be to, iš anksto nebūtų tikrinami ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių investuotojai, ar jie atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.

Tai numatyta Ūkio ministerijos parengtame Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projekte, kuris turėtų pakeisti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymą.

Strateginėmis, be jau minėtų, siūloma laikyti "Lietuvos energiją", "Litgrid", "Lesto", "Amber Grid", nacionalinį atominės elektrinės investuotoją, "Lietuvos dujas", suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorių, "Klaipėdos naftą", "Lietuvos geležinkelius".

Šiose įmonėse valstybė privalės išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Jei jas pertvarkant ir atskiriant veiklą, ši dalis sumažėtų iki mažiau nei 50 proc., reikėtų Seimo pritarimo.

Įvardijamos ir 4 nacionaliniam saugumui svarbios bendrovės, kuriose valstybė neturi kontrolės, - "Orlen Lietuva", "Achema", "Teo LT" bei AE projekto įgyvendinimo bendrovė. Trečdalį jų akcijų (valstybės kontroliuojamų ir ne) siekiantys įsigyti investuotojai privalės atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Šis reikalavimas nebūtų taikomas ES investuotojams - Lietuvos, ES valstybių bei Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiai, bendrovės ir kiti juridiniai asmenys, jei jų nekontroliuoja (neturi 25 proc. ar didesnių akcijų paketų) investuotojai š trečiųjų šalių. Lietuvos įmonė, jei jos 25 proc. akcijų priklausytų trečiosios šalies investuotojui, taip pat būtų laikoma užsienio investuotoja.

Iš anksto taip pat nebūtų tikrinamos Pasaulio banko grupės organizacijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, Tarptautinis valiutos fondas.

Strateginės reikšmės įrenginiai būtų "Litgrid" Vilniuje valdomas Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo centras, Lietuvos elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė, šalies dujų perdavimo sistema bei dujotiekio jungtis su Lenkija, Subačiaus naftos terminalas, taip pat dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų.

Šių įrenginių sąraše taip pat būtų Klaipėdos jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos įrenginiai ir kita infrastruktūra, valstybinės reikšmės automobilių keliai, skrydžių valdymo sistemos, geležinkeliai, polderiai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse.

Nacionaliniam saugumui svarbių įmonių grupėje bus Ignalinos atominė elektrinė, Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos naftos produktų agentūra, "Oro navigacija", Vidaus vandens kelių direkcija, įmonės Lietuvos oro uostai ir Šiaulių oro uostas. Šios įmonės galės būti reorganizuotos, pertvarkytos ar likviduotos, tik pritarus Seimui.

Bendrus interesus atitinkančias paslaugas teikiančių bendrovių grupėje būtų "Jonavos grūdai", Lietuvos radijo ir televizijos centras, Giraitės ginkluotės gamykla, "Lietuvos paštas", "Detonas", dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų įmonių, valstybinės reikšmės automobilių kelius valdančios valstybės įmonės.

Vyriausybė taip pat galės nustatyti apsaugos zonas, kuriose galėtų veikti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas. Apsaugos zonos galės būti nustatytos ir oro uostams, nors jie ir nėra įtraukti į valstybei svarbių objektų sąrašą.