Jei praeityje į finansinius įsipareigojimus žiūrėjote pro pirštus, tai jums gali pakišti koją dabartyje.

Keliaudami į darbo pokalbį nešatės gyvenimo aprašymą, o keliaudami į banką skolintis, nešatės kredito istoriją. Kas tai yra? Pavyzdžiui, jeigu Jonas turi sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi, interneto tiekėju ir yra įsigijęs televizorių išsimokėtinai, tai užfiksuota jo kredito istorijoje. Tad, jei Jonas norės dar pasiskolinti, pavyzdžiui, automobiliui, bankas, metęs akį į ilgą sąrašą paskolų ir paskolėlių, žinos, kaip šis vykdo įsipareigojimus.

Jeigu Jonas moka tvarkingai, o atėmus įsipareigojimus atlyginimo lieka geras gabalas, viskas puiku, Jonas paskolą gaus. Jei turi pradelstų mokėjimų ar skolų, tikėtina, kad paskolos negaus arba bankas lieps padengti įsiskolinimą. Yra ir kita išeitis – bankas gali siūlyti prastesnes skolinimosi sąlygas, o tai reiškia didesnes palūkanas – už skolą tiesiog teks mokėti daugiau.

Tačiau gali būti ir taip, kad Jonas įsipareigojimus įvykdo laiku, nevėluoja, tačiau jam naujos paskolos nesuteikia. Kodėl? Ir vėl grįžtame prie išlaidų. Jei Jonas, pavyzdžiui, uždirba 500 eurų per mėnesį, įmokoms jis gali skirti ne daugiau kaip 200 eurų. Pasiekė ribą? Skolinimosi kranas užsukamas.

O kas yra kredito reitingas? Jų yra įvairiausių. Aiškiausiai išreikšti – raidėmis. A ir B rodo palankiausias finansavimo sąlygas. C – vidutinis kreditavimas. Tai reiškia, kad kažką praeityje padarėte, bet dar nėra taip blogai. D – aukšta rizika jums skolinti, o E raidė žymi pavojų, skelbdama, kad asmuo tiesiog nekredituotinas.

Kaip išlipti iš šios pelkės? Ekspertai sako, kad žmonės, turėję finansinių problemų, per vieną dieną švarūs netaps. Vidutiniškai reikia dvejų trejų metų. Vis dėlto galutinį sprendimą priima bankai, turintys atskiras reitingavimo sistemas. Pavyzdžiui, nuo vieno iki dešimties ir didesnis skaičius gali reikšti geresnes sąlygas. Reitinguodami žmogų bankai žvelgia į žmogaus pajamas, vaikų skaičių, sutuoktinio kredito istoriją ir daugelį kitų niuansų.