Pakruojyje įsikūrusioje dvaro kavinėje iš pirmo žvilgsnio darbo netrūksta, tačiau išsilaikyti rajone nelengva.
„Realiai mes pilnu tempu dirbame 3–4 mėnesius per metus“, – sakė dvaro hofmaršalas Vadim Ovčinko.
Klientus veikia orai ir atstumas, o kavinę – klientų srautai, mokesčiai ir darbuotojų trūkumas. Viena vertus, reikia darbo rankų, kita vertus, negalima mokėti didelių atlyginimų jaunimui.
„Atlyginimai – mes negalime konkuruoti su didžiaisiais miestais, ten sulaukia didesnių žmonių srautų, ir jų finansinės galimybės geresnės“, – teigė V. Ovčinko.
Tenka prisitaikyti ir prie bendros situacijos. Sostinėje prasidėjo derybos dėl kitų metų minimalios mėnesio algos, o Pakruojo verslas sako – tai skaudu, bet aktualu.
„Nelabai tavęs ir klaus, ar tu nori, ar nenori – būsi priverstas kelti atlyginimus“, – kalbėjo V. Ovčinko.
Verslo atstovai siūlo naštą dalintis perpus. Iš savo kišenės minimalią algą galėtų kelti 6–7 procentais, o iš valstybės tikisi didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio, kad gyventojui į rankas liktų daugiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes kalbame, kad tai galėtų būti apie 70 eurų MMA kilimas, ir tikriausiai NPD galėtų irgi panašiu dydžiu kilti“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Valdžia neapmokestinamojo pajamų dydžio nedidina jau dvejus metus, o finansų viceministras pripažįsta – ir kitų metų biudžete tai gali būti per brangu.
„Kažkokių erdvių didinti išlaidas arba mažinti pajamas tikrai nėra didelių. Turėsime labai sverti kiekvieną poreikį“, – sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
Verslas aiškina, kad viskas ant jo pečių kristi negali – yra įmonių, kurios vos auga ar net traukiasi.
„Transporto sektorius, maitinimo sektorius, viešbučių – augimas kelių procentų, transporto netgi susitraukęs yra“, – teigė A. Romanovskis.
„Tie argumentai kartojasi – nematėme, kad pakėlus minimalią algą būtų bankrotų griūtis“, – tikino Profesinių sąjungų konfederacijos vicepirmininkas Artūras Černiauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia: minimali alga kitąmet tikrai didės, klausimas tik vienas – kiek.
„Mes puikiai suvokiame, kad ji turi didėti, nes tai susiję ir su pajamų nelygybe, ir su skurdu“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
Lietuvos bankas siūlo du kelius – minimalų atlygį „ant popieriaus“ didinti 74 eurais arba 138 eurais. Didesnis variantas palankesnis darbuotojams.
„Minimali alga turėtų būti 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio“, – pažymėjo A. Černiauskas.
„Atlyginimus reikia kelti ne tik tiems žmonėms, kurie uždirba minimalų atlyginimą, bet ir specialistams, tačiau tai mažina atotrūkį tarp specialisto ir nekvalifikuoto darbuotojo gaunamo atlyginimo“, – aiškino V. Ovčinko.
Anot Lietuvos banko, situacija kebli – dalis regionų įmonių gali nepajėgti mokėti didesnės algos, tačiau jei ji nebus didinama, mažiausiai uždirbantys gyventojai negalės įsigyti būtiniausių prekių. Jau balandį metinis kainų augimas siekė 5 procentus – ketvirta vieta euro zonoje.
Verslas sako priešingai – po atlyginimų didinimo infliacija gali dar labiau išaugti.
„Kiekvienas kilstelėjimas daro įtaką galutiniam produktui“, – teigė V. Ovčinko.
„Tada infliacija pasidaro nebe 3,5, o 7, arba daugybė žmonių regionuose išeina ir praranda darbą, nes darbdaviai paprasčiausiai tokio spaudimo negali atlaikyti“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Šiemet minimali alga siekia 1153 eurus prieš mokesčius, arba apie 850 eurų į rankas. Atrodo, kad už tokį atlyginimą galima pragyventi tik regione, tačiau tai – netiesa. Yra žmonių, kurie tiek uždirba ir sostinėje.
„Apsaugos paslaugos, valymo paslaugos – nurodo minimalų atlyginimą“, – sakė A. Černiauskas.
Skaičiai rodo, kad minimali alga aktuali dešimtims tūkstančių žmonių – pernai visą darbo laiką dirbo ir minimalią algą gavo 22 tūkst. darbuotojų. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad dalis žmonių į statistiką nepatenka, nes gauna priedus.
„Jei žmogus gauna minimalų uždarbį, bet dirba naktimis ar per šventes, jo darbo užmokestis jau didesnis nei minimali alga“, – aiškino A. Černiauskas.
Kiek kitais metais didės minimali alga, priklausys nuo darbuotojų ir darbdavių derybų.
„Nesvarbu, kiek jos užsitęstų – rugsėjo pradžia yra vėliausias laikas, kada turi būti sprendimas“, – teigė A. Putk.
Naujausi komentarai