Ki­ni­jos vers­li­nin­kai pa­si­ry­žę pi­gio­mis pre­kė­mis eu­ro­pie­čius ap­rū­pin­ti net po mir­ties. Pas­ta­ruo­ju me­tu į Lie­tu­vą plūs­ta ga­ta­vi ant­ka­piai iš Ki­ni­jos. Šie ga­mi­niai daug pi­ges­ni už ka­re­liš­ką ar šve­diš­ką gra­ni­tą, o lie­tu­vių meist­rams te­lie­ka ant pa­mink­lo iš­kal­ti rai­des. Ta­čiau to­kia ga­li­my­bė ža­vi ne vi­sus vers­li­nin­kus ir ne vi­sus už­sa­ko­vus.

Ke­liau­ja du mė­ne­sius

Šir­vin­tų r. įsi­kū­ru­si „Te­co" - pa­grin­di­nė bend­ro­vė Lie­tu­vo­je, ki­niš­kais ant­ka­piais pre­kiau­jan­ti ur­mu. Ak­mens ap­dir­bi­mo ir par­da­vi­mo įmo­nėms bend­ro­vė par­duo­da be­veik ga­ta­vą pro­duk­tą - iš Ki­ni­jos at­pluk­dy­tus įvai­raus dy­džio, for­mų ir spal­vų gra­ni­to pa­mink­lus, ku­riuos te­lie­ka ga­lu­ti­nai pri­tai­ky­ti klien­tui. Už­ra­šo­mos rai­dės, gal­būt įkom­po­nuo­ja­mas kry­žius ar koks nors ki­tas lie­tu­vių ka­pi­nėms bū­din­gas ak­cen­tas. Did­me­ni­nin­kai už ga­mi­nį su­mo­ka maž­daug 400 li­tų, o jo maž­me­ni­nė kai­na bū­tų ge­ro­kai di­des­nė - per 700 li­tų.
Pa­sak „Te­co" di­rek­to­rės Sta­nis­la­vos No­ru­šie­nės, nuo sau­sio pra­dė­ju­si veik­lą ir ant­ka­pius ve­žan­ti tik iš Ki­ni­jos bend­ro­vė in­di­vi­dua­liems už­sa­ko­vams pa­slau­gų ne­tei­kia. Kro­vi­nys lai­vu į Lie­tu­vą kon­tei­ne­riais ga­be­na­mas du mė­ne­sius ir dar il­giau. Ke­lias il­gas: ap­link Af­ri­ką, In­di­jos ir At­lan­to van­de­ny­nais, Bal­ti­jos jū­ra. Pa­ke­liui da­lis kro­vi­nių per­krau­na­ma ke­lio­se ša­ly­se. Kiek­vie­no­je „Te­co" bend­ro­vę pa­sie­kian­čio­je siun­to­je - trys ke­tu­ri kon­tei­ne­riai, vie­no svo­ris - maž­daug 24 to­nos.

Fir­mos iš­lai­dos - pa­slap­tis

„Mū­sų at­si­vež­tą pro­duk­ci­ją per­ka maž­daug pus­šim­tis klien­tų. Ki­niš­kas gra­ni­tas da­bar Lie­tu­vos pa­mink­li­nių ant­ka­pių rin­ko­je su­da­ro maž­daug 50 pro­c. Lie­tu­vo­je trūks­ta šį dar­bą ge­ban­čių dirb­ti spe­cia­lis­tų, tad im­por­tas iš Ki­ni­jos iš da­lies už­pil­do šią spra­gą", - apie ko­mer­ci­nius da­ly­kus pa­sa­ko­jo bend­ro­vės va­do­vė. Ki­ni­jo­je dar­bo jė­ga pi­gi, tad vie­tos ant­ka­pių įmo­nės mie­lai par­duo­da sa­vo pro­duk­ci­ją lie­tu­viams.

Pak­laus­ta, kiek kai­nuo­ja ve­ži­mo pa­slau­gos ir ar bend­ro­vei ap­si­mo­ka iš taip to­li vež­ti ga­mi­nius, „Te­co" di­rek­to­rė at­sa­ky­ti ne­pa­no­ro. Tai fir­mos pa­slap­tis. S.No­ru­šie­nė ne­nei­gė: jei neap­si­mo­kė­tų ir vers­las bū­tų nuo­sto­lin­gas, jis ne­bū­tų plė­to­ja­mas.

Bro­kuo­tus ga­mi­nius pa­kei­čia

Iš Ki­ni­jos į Lie­tu­vą at­ga­be­na­ma dau­giau kaip 150 pa­mink­lų mo­de­lių, ku­riuos iš ka­ta­lo­gų at­si­ren­ka fir­mos va­do­vai. Mū­sų tau­tie­čiams siū­lo­mi juo­dos, pilkš­vai mels­vos ir tam­siai rau­do­nos spal­vos ant­ka­piai. Pas­ta­rą­jį, dar va­di­na­mą in­dė­nų Au­ro­ra, ki­nai at­si­ve­ža iš In­di­jos. Pa­tys pi­giau­si - juo­dos spal­vos ga­mi­niai. Į Lie­tu­vą at­si­ve­ža­ma ir to­kių pa­čių at­spal­vių pa­mink­li­nių tvo­re­lių, kam­pų, ki­tų ka­pų puoš­me­nos de­ta­lių.

Bend­ro­vės va­do­vė pri­pa­ži­no, kad ne vi­si iš Ki­ni­jos at­ke­lia­vę ant­ka­piai bū­na ko­ky­biš­ki. „Ki­nus rei­kia įspraus­ti į tam tik­rus rė­mus, iš jų pa­rei­ka­lau­ti. Jei at­si­tin­ka taip, kad bro­kuo­tas ga­mi­nys pa­ten­ka klien­tui, jį prii­ma­me at­gal ir pa­kei­čia­me ko­ky­biš­ku", - apie bend­ra­vi­mo su var­to­to­jais su­bti­ly­bes pa­sa­ko­jo bend­ro­vės va­do­vė.

In­ves­tuo­ja daug lė­šų

Vers­li­nin­kai ti­ki­na, kad ki­niš­kas gra­ni­tas at­lai­ko vi­sus Lie­tu­vos kli­ma­to svy­ra­vi­mus, yra at­spa­rus tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiams. Abe­jo­jan­tys šios ša­lies pro­duk­ci­ja ga­li rink­tis pa­mink­li­nį ant­ka­pį iš šve­diš­ko, ka­re­liš­ko ar is­pa­niš­ko gra­ni­to. Ta­čiau šie ga­mi­niai kai­nuos 30 ir dau­giau pro­cen­tų bran­giau.

Tai pa­tvir­ti­no ir Vil­niaus gra­ni­to ir mar­mu­ro cent­ro „Am­ži­na­sis ak­muo" di­rek­to­rė Ra­sa Kup­ri­ja­no­vie­nė. Jai lan­kan­tis tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se ir mu­gė­se ne­kart te­ko įsi­ti­kin­ti, kad ki­nų gra­ni­ti­nis ak­muo pa­klau­sus vi­so­je Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių pa­sta­rai­siais me­tais ant­ka­pių ga­my­ba pra­ra­do po­zi­ci­jas, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ji su­ma­žė­jo net 70 pro­c. Tad ir čia ki­nai sten­gia­si už­pil­dy­ti ni­šą.

Mi­li­jar­di­nės ša­lies pra­mo­ni­nin­kai in­ten­sy­viai eks­por­tuo­ti ant­ka­pius pra­dė­jo maž­daug 2001 m. ir da­bar jais ap­rū­pi­na dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių. Pas­ta­ruo­ju me­tu, pa­sak pa­šne­ko­vės, į ant­ka­pių ga­my­bą Ki­ni­jo­je in­ves­tuo­ja­mos di­džiu­lės už­sie­nio par­tne­rių, tarp jų ir ame­ri­kie­čių, lė­šos.

Pa­di­di­no kai­ną

„Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tus ant­ka­pius at­si­ve­ža­me pa­tys, be tar­pi­nin­kų. Pir­mą kar­tą tai pa­ban­dė­me da­ry­ti prieš še­še­rius me­tus, ir ko­ky­be ne­nu­si­vy­lė­me. Ant­ka­piai iki šiol ne­pra­ra­dę sa­vo iš­vaiz­dos", - ga­mi­nių pra­na­šu­mus var­di­jo di­rek­to­rė.

Bend­ro­vei „Am­ži­na­sis ak­muo" ant­ka­pius tie­kia Chi­ja­me­no sri­ty­je dir­ban­tys ga­my­bi­nin­kai. Prieš pa­si­ra­šy­da­mi su­tar­tis su tie­kė­jais vil­nie­čiai smul­kiai iš­siaiš­ki­no vi­sas tech­ni­nes są­ly­gas, ko­ky­bės pa­ra­met­rus ir rei­ka­lau­ja, kad par­tne­riai jų lai­ky­tų­si. Ki­ni­jos ant­ka­pių ga­min­to­jai, pa­sak fir­mos va­do­vės, nuo šių me­tų dir­bi­nių kai­ną pa­kė­lė 30 pro­c.

„Da­bar už do­le­rius pre­kių mums ne­par­duo­da, pra­šo at­si­skai­ty­ti eu­rais", - at­sklei­dė ir to­kius fi­nan­si­nius su­si­ta­ri­mus R.Kup­ri­ja­no­vie­nė. Pa­ti po­pu­lia­riau­sia tarp Lie­tu­vos var­to­to­jų - juo­da gra­ni­to spal­va. „Am­ži­na­sis ak­muo" klien­tams siū­lo ir gra­ni­ti­nius ak­me­nis iš Šve­di­jos, Is­pa­ni­jos, net Bra­zi­li­jos. „Prieš de­šimt me­tų žmo­nės pa­mink­lus rin­ko­si pa­gal kai­ną, da­bar renkasi tai, kas pa­tin­ka. Kuo di­des­nė įvai­ro­vė, tuo ge­riau. Ži­no­ma, pen­si­nin­kai ke­tu­rių tūks­tan­čių už ant­ka­pį ne­mo­kės. Juos ten­ki­na ir ke­tu­ris ar pen­kis šim­tus li­tų kai­nuo­jan­tis ki­niš­kas ak­muo", - sa­kė di­rek­to­rė.

Leng­viau­siu ke­liu nei­na

Kau­no bend­ro­vė „Ak­me­li­ta ir Ko" ki­niš­kų ant­ka­pių klien­tams ne­siū­lo. „Fir­mos ar­chi­tek­tai yra ka­te­go­riš­kai nu­si­sta­tę neį­si­leis­ti šių ga­mi­nių. Ki­niš­ki ant­ka­piai per­ne­lyg iš­dai­lin­ti, nu­bliz­gin­ti, kar­tais pri­me­na ki­čą. Žmo­nėms ati­ma­ma ga­li­my­bė rink­tis. Mū­sų kraš­tui to­kio sti­liaus ant­ka­piai ne­tin­ka", - taip ki­niš­ką pro­duk­ci­ją įver­ti­no bend­ro­vės di­rek­to­rius Ar­tū­ras Ma­kac­kas. Jo tei­gi­mu, tai, kad prie kiek­vie­nų ka­pi­nių šių ga­ta­vų ant­ka­pių siū­lo net ke­lios bend­ro­vės, by­lo­ja apie tik­rą ki­niš­kos pro­duk­ci­jos ant­plū­dį. Juos par­da­vi­nė­jan­čios įmo­nės esą ei­na leng­viau­siu ke­liu.

Bend­ro­vė­je „Ak­me­li­ta ir Ko" di­džiau­sios pa­klau­sos su­lau­kia suo­miš­kas, ka­re­liš­kas, šve­diš­kas gra­ni­tas. Daž­niau­siai ant­ka­piai ga­mi­na­mi pa­gal fir­mos ar­chi­tek­tų siū­lo­mus pro­jek­tus, at­lie­ka­mi ir in­di­vi­dua­lūs už­sa­ky­mai.