2015-2016 metų šildymo sezono metu, kai pradės veikti virš 60 šiuo metu statomų biokuro jėgainių, iš vietinio kuro Lietuvoje bus pagaminama du trečdaliai centralizuotai tiekiamos šilumos.
Skaičiuojama, kad kito šildymo sezono metu šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse bus suvartota apie 512 tūkst. tne (tona naftos ekvivalento) biokuro ir 278 tūkst. tne gamtinių dujų. 2013 metais buvo sunaudota 308 tūkst. tne biokuro ir 634 tūkst. tne dujų.
„Šiemet biokuro ir importuojamų dujų santykis išsilygino – šilumos gamyboje naudojama po 50 procentų šių kuro rūšių. 2015-2016 m. šildymo sezono metu biokuras sudarys du trečdalius bendrame kuro balanse. Tai yra milžiniškas pasiekimas ir reali Lietuvos nepriklausomybė nuo importinio kuro“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, kitąmet šilumos tiekimo įmonėms gamtinių dujų prireiks tik pačiomis šalčiausiomis metų dienomis, kai šilumos gamybos įrengimai dirbs pilnu pajėgumu. „Tai – lūžio taškas Lietuvos šilumos tiekimo istorijoje, didelė nauda šalies ekonomikai“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.
2014 m. pabaigoje šilumos tiekimo įmonių ir nepriklausomų šilumos gamintojų naudojami biokuro įrenginiai su kondensaciniais ekonomaizeriais sudarė 1182 MW instaliuotos šiluminės galios į tinklą, o jau 2015 m. pabaigoje sieks beveik 1621 MW galingumo. Naujų biokuro katilų suminė šiluminė galia sieks beveik 440 MW.
Didžioji dalis šiuo metu kylančių biokuro jėgainių nėra kogeneracinės, įrenginiai skirti tik šilumos gamybai be elektros. Bendra biokogeneracinių jėgainių elektros galia šį šildymo sezoną sudaro 68 MW, kitais metais sieks 73 MW.
Skaičiuojama, kad 2015-2016 m. šildymo sezoną visas 100 procentų šilumos iš biokuro bus pagaminama Kauno, Palangos, Biržų, Telšių, Joniškio, Tauragės, Ignalinos, Kaišiadorių, Švenčionių, Varėnos, Utenos, Širvintų, Šilutės, Šilalės, Raseinių, Skuodo, Radviliškio, Pakruojo, Molėtų, Mažeikių, Kelmės, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų ir Plungės miestuose.
Druskininkuose, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kretingoje, Elektrėnuose ir Prienuose iš vietinio kuro bus gaminama apie 90 proc. šilumos.
Biokuras sudarys apie 70-80 proc. viso vartojamo kuro Klaipėdoje, Šiauliuose, Birštone, Šalčininkuose, Jonavoje, Akmenėje ir Trakuose, apie 50 proc. ir mažiau –Vilniuje, Visagine, Jurbarke ir Panevėžyje.
Panevėžyje 2008 metais pastatyta moderni gamtinių dujų kogeneracinė elektrinė, todėl papildomai investuoti į biokuro plėtrą šiame mieste nebenumatoma.
„Vilnius išliks didžiausias dujų vartotojas, sostinėje biokuras sudarys iki 40 procentų viso kuro, naudojamo šilumai gaminti. Tai reiškia, kad šilumos kaina nebus tokia maža, kokia galėtų būti“, - sakė V. Stasiūnas.
V. Stasiūno teigimu, kuro kainų tendencija išlieka ta pati – kuo šilumos gamyboje naudojamo kuro struktūroje daugiau importinių dujų, tuo brangesnė šiluma. Šiuo metu dujos su transportavimo mokesčiu yra trigubai brangesnės už vietinį kurą.
Vietinio kuro Lietuvoje – daugiau nei pakanka. Remiantis Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos 2013 metais atliktos studijos rezultatais, mūsų šalies metinis biokuro potencialas – 2,2 mln. tne. Numatomas metinis biokuro poreikis 2020–2025 metais sieks 1,48 mln. tne.
Naujausi komentarai