Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams.

„Nauja pensijų indeksavimo sistema didžiausią poveikį darys daugiau įmokų sumokėjusiems pensininkams ir tiems, kurie šiuo metu gauna pačias mažiausias pensijas. Sunkiausiai gyvenančių senjorų negalime palikti likimo valiai, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgis ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Didės mažiausios pensijos

„Sodros“ duomenimis, yra apie 70 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų – du trečdaliai moterys, kuriems pensija paskirta įgijus minimalųjį stažą senatvės pensijai (15 metų), neturi būtinojo stažo ir dėl to gauna mažesnes pensijas. Būtinąjį pensijų draudimo stažą turi apie 540 tūkst. pensijų gavėjų.

Norėdama labiau padidinti mažiausias pensijas, ministerija taip pat siūlo keisti bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarką. Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą.

Turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo, pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.

Toks senatvės pensijos „grindų“ atsiradimas padės spręsti pagyvenusių žmonių – tų, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo mažiausias pensijas – skurdą ir atskirtį. Palaipsniui išnyktų ir mažų pensijų priemokos.

Minimalią valstybės garantuojamą socialinio draudimo pensiją turi nemažai valstybių: Austrija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija ir kitos.

Bendroji pensijos dalis  – universali apsaugos nuo skurdo dalis  – finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Skaičiuojama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų papildomai šalia bazinės pensijos didinimo skirti apie 68 mln. eurų.

Neliks nuskriausti ir mokėję didesnes įmokas

Ministerija primena, kad individualioji pensijos dalis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek per gyvenimą žmogus sumoka įmokų. Keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, vis didesnį svorį pensijoje įgis ir asmens sumokėtos įmokos.

Papildomam pensijų didinimui siūloma skirti perteklines „Sodros“ biudžeto lėšas. Pagal ministerijos parengtą siūlymą, nuo 2022 m. siūloma papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę.

Papildomai padidinus apskaitos vieneto vertę, individualioji pensijos dalis 2022 m. vietoj 8,47 proc. galėtų didėti iki 12,71 proc. Tai reiškia, kad nekaupiame didesnio „Sodros“ rezervo, bet lėšas nukreipiame pensininkų gyvenimui gerinti (apie 70 mln. 2022 m., o 2024 m. – jau maždaug 140 mln. eurų).

Kada tikėtis didesnių pensijų?

Pritarus Seimui, pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Bendroji pensijos dalis gavėjams, turintiems stažą, mažesnį už būtinąjį, bus perskaičiuota iki 2022 metų birželio 30 dienos. Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m. sausio, perskaičiuotą pensiją ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus ne vėliau kaip iki birželio mėnesio pabaigos.

Vienišo asmens išmokos – visiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.

Siūloma, kad nei iš našlių pensijos, nei iš vienišo asmens išmokos nebūtų vykdomi išskaitymai pagal Civilinio proceso kodeksą.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.