„Klai-PET“ milijonams - barjerai

„NEO Group“ plėtrą stabdo investavime nepasikaustę politikai

Bendrovės „NEO Group“ plėtrą trukdo menka valdininkų patirtis investavimo politikoje.

Bendrovės „NEO Group“ „Klai-PET“ granulių gamykla plečiasi. Šalia jau dabar veikiančių dviejų gamybos linijų kitąmet ims veikti trečioji.

Svyruoja sezonais

Bendrovės „Neo Group“ granulių gamyklos „Klai-PET“ direktorius Andrius Pečkys teigė, kad, veikdama tik su dviem gamybos linijomis, gamykla pagamina nepakankamai daug produkcijos ir yra priklausoma nuo sezoniškumo svyravimų.

Iš „Klai-PET“ žaliavos gaminamų plastikinių butelių suvartojimas žiemą labai sumažėja. O vasarą produkcija sandėliuose neužsibūdavo.

„Tai nepalankiai atsiliepia bendrovei. Atidarę trečiąją gamybos liniją, mes būsime mažiau priklausomi nuo sezono svyravimų. Trečioji linija leis pagaminti daugiau produkcijos ir tada būsime laisvesni su savo maržos dalimi“,- teigė A.Pečkys.

Eksportuos į JAV

Šiuo metu kartu su jau veikiančia, tačiau vis dar valstybinės komisijos nepatvirtinta antrąja linija gamykla pagamina 940 tonų PET granulių per parą. Trečioji linija pagamintų dar 420 tonų produkcijos per parą. Į ją ketinama investuoti apie 250 milijonų litų.

Plėsdamasi gamykla didintų ir savo teritoriją – šiuo metu ji užima 10 hektarų. O kitų metų rudenį, pastačius papildomus gamyklos priestatus, ji užimtų jau 16 hektarų.

Perdavus antrąją liniją valstybinei komisijai, gamykla bus didžiausia Europoje. Tokios gamyklos dar veikia Ispanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje.

Šiuo metu granulės yra eksportuojamos į beveik visas Europos šalis. Jau svarstoma galimybė produkciją tiekti ir Amerikos rinkai.

Stinga investavimo politikos

A.Pečkys mano, kad Lietuvos politikai yra vis dar nepasikaustę investavimo srityje.

Jiems vis dar trūksta konkretumo, strategijos, todėl investuotojai susiduria su įvairiausio pobūdžio sunkumais.

Tai jautėsi prieš metus „NEO Group“ perimant gamyklą iš tuomeč io „Nemuno bangos grupės“ vadovo Arvydo Juozeliūno, kai teko savivaldybei patvirtinti poveikio aplinkai programą.

Dėl jos bendrovei teko tartis su Rimkų gyventojais ir Klaipėdos miestu, kurio pašonėje ir yra įsikūrusi gamykla.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektas rengė savo išvadas PAV sprendimo priėmimui.

Vis dėlto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija savo Regiono plėtros programoje ir strateginiuose veiklos planuose skatina ekonomikos augimą ir investicijas Klaipėdos regione.

Biurokratizmo liūnai

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė teigė, kad, verslo subjektams, ypač gamykloms, panorus investuoti į gamybą Klaipėdos apskrityje, yra keliami pakankamai sudėtingi reikalavimai.

Pirmiausia būtina atlikti strateginį pasekmių aplinkai įvertinimą – apibrėžti reikšmingas pasekmes aplinkai.

„Pagal strateginį pasekmių aplinkai įvertinimą turėtų būti apibrėžiama įmonės dislokacijos vieta, nustatant ne tik jos poveikį aplinkai, vietovei, oro užterštumui, bet ir konkrečiai nurodomos socialinės bei ekonominės pasekmės vietovei“,- teigė ji.

Po to yra atliekamas poveikio aplinkai įvertinimas arba, kitaip sakant, apibrėžiama gamyklos veikla. Būtina dar įvertinti ir gamyklos poveikį sveikatai.

Kiekvienas aspektas yra įvertinamas balais. Ir jei surinktų balų suma būna neigiama, sprendžiama, ar negalima būtų rasti kitos vietos gamyklai įsikurti.

„Tai tik paruošiamieji darbai, kurie turi būti atliekami prieš darant atitinkamus sprendinius“,- teigė V.Vytienė.

Lemia ir „liaudies balsas“

Pasak V.Vytienės, pakankamai didelį poveikį gamyklų investicijoms turi ir viešoji procedūra – tai yra visuomenės įvertinimas.

Tokioms gamykloms, kaip „Klai-PET“, rengiami detalieji planai taip pat yra ganėtinai sudėtingi.

„Jie turi atitikti teisės aktus, normatyvinius dokumentus, bendrųjų planų reikalavimus, reglamentus. Parengus sprendinius, prieš tvirtinimą ir derinimą dar turi būti paruošiami prevenciniai sprendiniai. Jie yra paruošiami tik teoriniu lygiu. Kad jie tiktų praktikoje, turi būti paruošiamas atitinkamas monitoringas – konkretus veiklos bandymas. Todėl pramoninė veiklos plėtra yra gana sudėtingas procesas“,- įsitikinusi specialistė.

V.Vytienės manymu, bendrovė „NEO Group“ plėtrą vykdė labai sparčiai.

„Dar prieš pradėdami planuoti buvo numatę ateitį: atsakymus į būsimus klausimus, problemas, kurias jiems reikėjo spręsti planavimo metu“,- manė V.Vytienė.

Dėl trečiosios gamybos linijos gamykla šiuo metu teberengia detalųjį planą, privalės paruošti ir techninį projektą.

Nauda - žmonėms

Milžiniškoje gamykloje šiuo metu dirba apie 250 žmonių. Išplėtojus trečiąją gamybos liniją, joje dirbtų dar apie 50 darbuotojų.

„Tai yra iš tiesų mažai. Tačiau jų atlyginimo vidurkis yra 2,7 tūkstančio litų. Žmonių pačioje gamykloje gal ir nedirba tūkstančiai, bet kiek jų užsidirba veždami, kraudami mūsų produkciją“,- aiškino vadovas.

Į užsienį transportuojama produkcija išnaudoja apie 6 procentus visos Klaipėdos logistikos.

Gamyklos direktorius pabrėžia, kad yra skiriama ir pinigų paramai, ketinama prisidėti prie Klaipėdos mieste rengiamų projektų.

„Manau, kad mieste mes esame pakankamai aktyvūs ir pastebimi. Todėl norime ir didesnio supratimo mūsų atžvilgiu. Nes pramonę reikia ne smukdyti, o jai padėti. Per vienus veiklos metus mes sumokėjome apie milijoną įvairiausio pobūdžio mokesčių. Gamyklai plečiantis, mokesčiai dvigubės ar netgi trigubės“,- vylėsi A.Pečkys.