Bendrovėse

Klaipėdos LEZ – įkurtuvių išvakarės

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) birželio mėnesį ketinama atidaryti 4,3 tūkst. kvadratinių metrų pramoninės paskirties pastatą, kuriame turėtų įsikurti Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Lietuvos bendrovės.

Naujajame pastate ketinama pradėti elektros ir elektronikos prietaisų gamybą, baldų gamybos įrenginių, automobilių atsarginių dalių didmeninę prekybą bei sandėliavimą.

Bendra investicija

Į šį pastatą investavę Airijos ir Danijos kapitalo bendrovė „Klaipėdos verslo parkas“ bei Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas (LIPF) iš viso numato pastatyti 20 tūkst. kv. metrų plotą užimsiančių verslo komplekso pastatų. Užbaigus projektą, bendros investicijos į jį sieks iki 100 mln. litų, iš viso tikimasi sukurti 750-1600 naujų darbo vietų.

Šiuo metu rengiamasi įrengti dar 8 tūkst. kv. metrų ploto pastatų, darbų pradžia - liepos 1 dieną. Jau pradėtos derybos su įmonėmis iš Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos bei Lietuvos dėl šių patalpų nuomos.

Klaipėdos LEZ iki šių metų pabaigos tikisi pritraukti ne mažiau kaip šešis naujus investuotojus, o bendra investicijų suma LEZ gali siekti apie 400 mln. litų.

Traukia į Klaipėdą

Rusijos chemijos koncernui “Chimtrast” atstovaujanti įmonė “Vakarų nafta” į vienkartinių indų ir pakuotės gamyklą ketina investuoti 15 mln. litų, o bendrovė “Baltijos nekilnojamojo turto plėtra” planuoja skirti 10 mln. litų verslo centro statybai.

Tailando koncernas “Indorama” žada į plastiko žaliavos gamyklą investuoti 280 mln. litų. Su Indijos bendrove “Polyplex” pasirašytas ketinimų protokolas statyti LEZ naują gamyklą, tiekiančią pakavimo pramonei skirtus polimerinius gaminius.

Pernai Klaipėdos LEZ pasirašė sutartis su Lietuvos įmone “Veritas stili”, kuri į plastikinės taros ruošinių gamyklą investuoja apie 32 mln. litų.

Klaipėdos LEZ, užimančioje 205 hektarų plotą, jau veikia Vokietijos ir Japonijos koncerno “Siemens-Yazaki” antrinė bendrovė “SY Wiring Technologies” bei Danijos bendrovės “A.Esperesen” žuvies perdirbimo gamykla, atidaryta pernai.

Lengvatos išlieka

Nuo 2002-ųjų rugsėjo veiklą pradėjusioje zonoje veikiančioms įmonėms taikomos pelno, nekilnojamojo turto, kelių ir kitų mokesčių lengvatos, kurios išlieka ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Apie 67 proc. Klaipėdos LEZ akcijų valdo investicijų fondas “Baltic Fund Investments” bei vienos didžiausių pasaulio alaus gamybos bendrovių “Interbrew” valdybos pirmininkas Pjeras Everertas (Pierre Everaert).

Lietuvos infrastruktūros plėtros fondo (LIPF) generalinis direktorius Mantas Vaitkus, vienas iš „Klaipėdos verslo parko“ investuotojų, sakė, kad šiuo metu vyksta derybos su penkiomis bendrovėmis, tačiau kol nuomos sutartys dar nepasirašytos, jų įvardyti kol kas negalima. „Klaipėdos verslo parkas” vienas iš geriausių investicinių projektų mūsų portfelyje”,- tvirtino M.Vaitkus.

Sprendimą investuoti į šį projektą lėmė patraukli strateginė vieta, finansiškai stiprūs ir patikimi nuomininkai bei gera turto vystytojų komanda. Mažus rizikos faktorius lėmė ir tai, jog panašaus pobūdžio projektų regione daugiau nėra.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas pasakojo, kad verslo parkas - nauja paslauga LEZ. Investuotojams jau galima pasiūlyti ne tik žemės sklypus,