– Ar tiesa, kad renovacijai nepritarę gyventojai gali netekti kompensacijos šildymui, nors iki renovacijos ją gavo?
– Visiems gyventojams, gaunantiems šildymo išlaidų kompensacijas, renovacijos metu yra padengiamos visos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos: projekto ir jo dalių parengimo, statybos techninės priežiūros, administravimo, kredito ir palūkanų išlaidos. Todėl, siekiant paspartinti renovaciją, kartu sumažinti šildymo išlaidas ir kompensacijas, Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad jeigu kompensaciją už šildymą gaunantis asmuo nedalyvauja priimant sprendimą ir dėl to nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip trejų metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima savivaldybė. Kai dauguma gyventojų priima sprendimą dėl namo renovacijos, šildymo kompensacija šiam sprendimui nepritarusiam asmeniui nemažinama, bet savivaldybė gali jam neteikti kredito ir palūkanų kompensacijos, todėl gali tekti patiems padengti šias išlaidas.
Mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kuriems priklauso šildymo išlaidų kompensacija, teikiama 100 proc. valstybės parama visoms renovacijos išlaidoms (projekto ir jo dalių parengimui, statybos techninės priežiūrai, administravimui, kreditui ir palūkanoms) padengti. Todėl tokie asmenys nepatiria jokios papildomos finansinės naštos. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, jie turi dalyvauti priimant sprendimus ir pritarti renovacijai, nes kitu atveju gali netekti tiek kompensacijos už šildymą, tiek paramos kreditui ir palūkanoms apmokėti.
– Kaip išskaičiuojama bendrų patalpų remonto suma kiekvienam butui? Kas yra bendros patalpos?
– Pastato bendrojo naudojimo patalpos yra laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti visas išlaidas, susijusias su pastato statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūra ir atnaujinimu, net jei tiesiogiai nesinaudoja jomis (pavyzdžiui, pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu), tačiau jie yra pastato bendraturčiai. Pastato atnaujinimo išlaidos išdalijamos visiems butų ir kitų patalpų (negyvenamųjų, tokių kaip prekybos, paslaugų, gydymo ar kt.) savininkams pagal tų patalpų plotą vadovaujantis Registrų centro duomenimis. Išlaidos už bendruosius pastato atnaujinimo darbus (fasado, stogo šiltinimas, pastato inžinerinių sistemų atnaujinimas) skaičiuojamos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam ir (ar) kitų patalpų bendrajam plotui). Individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimas, balkonų įstiklinimas, individualių rekuperatorių įrengimas ir kitos priemonės, nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis ir skirtos vienos patalpos savininko poreikiams tenkinti) skaičiuojamos tik tiems butams ar kitoms patalpoms, kurioms šios priemonės įrengtos.
– Ar kiekvienas gyventojas sutartį su banku dėl paskolos turi pasirašyti individualiai?
– Daugiabučio namo atnaujinimo projektui įgyvendinti teikiamas lengvatinis kreditas. Kredito lėšomis yra apmokama rangovui už atliktus statybos rangos darbus. Kredito sutartį su finansuotoju patalpų savininkų vardu pasirašo ir sutarties įsipareigojimus vykdo projekto administratorius (dažniausiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas), kuris yra išrenkamas tvirtinant investicijų planą butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Projekto administratorius apskaičiuoja kreditą kiekvienam butui pagal jam priskaičiuotas investicijas už pastato atnaujinimo darbus ir teikia kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokų apskaičiavimą apmokėjimui kartu su buto komunaliniais mokesčiais. Kredito suma, tenkanti butui, apskaičiuojama, kai užbaigiami visi namo atnaujinimo darbai ir suteikiama valstybės parama, t. y. suteikus paramą sumažėja kreditas ir apskaičiuojama likusi mokėti kredito suma ir palūkanos.
– Ar įmanoma perrašyti renovacijos paskolą naujam savininkui, paveldėtojui?
– Renovacijos paskola yra susieta su butu, o ne su konkrečiu savininku, todėl pardavus, paveldėjus ar padovanojus butą kreditinius įsipareigojimus perima naujasis savininkas.
– Kokie bendri įrenginiai keičiami renovacijos metu? Kas keičiama kiekviename bute?
– Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje yra numatytos energinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės, tokios kaip šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas šilumos, elektros, vėsumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, vėdinimo sistemos sutvarkymas, stogo, išorės sienų, rūsio ir palėpės perdangos šiltinimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, butų ir bendrojo naudojimo patalpose esančių langų ir bendrojo naudojimo durų pakeitimas, liftų keitimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir apšvietimo atnaujinimas. Taip pat numatytos kitos pastato atnaujinimo priemonės: šalto vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, priešgaisrinės, žaibosaugos sistemos atnaujinimas, naujų balkonų įrengimas, bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas, čiurlių ar kitų paukščių lizdaviečių įrengimas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas, daugiabučiam namui priklausančiose automobilių, rūsio patalpų pritaikymas priedangai, butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų angų didinimas, dviračių saugyklų įrengimas. Sprendimą dėl pastato atnaujinimo priemonių renovacijos metu priima butų ir kitų patalpų savininkai tvirtinant investicijų planą. Tik būtina sąlyga, kad, atnaujinus daugiabutį namą, reikia pasiekti ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuotinų šilumos sąnaudų sumažėjimo ir ne žemesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę.
Renovacijos metu atnaujinama bendrųjų pastato inžinerinių sistemų įranga iki buto ar kitos patalpos skaitiklio. Paprastai atnaujinant pastato bendrojo naudojimo elektros inžinerinę sistemą yra keičiami butų apskaitos paskirstymo skydai, įrengiant automatinius jungiklius, atnaujinami pastato horizontalios ir vertikalios instaliacijos magistraliniai kabeliai, keičiami rūsio patalpų apšvietimo instaliacijos kabeliai, prietaisai, šviestuvai. Bute esančios elektros sistemos atnaujinimo darbai į pastato atnaujinimą neįeina.
– Ar daugiabučio šaligatvių prie laiptinių remontas įeina į renovacijos sąvoką?
– Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra skirta kompleksiniam pastato atnaujinimui, įgyvendinant priemones, skirtas pastato energiniam efektyvumui didinti ir konstrukcijoms bei inžinerinėms sistemoms atnaujinti. Todėl aplinkos infrastruktūros sutvarkymo darbai negali būti įgyvendinami programos lėšomis. Tačiau Kauno miesto savivaldybė turi atskirą programą, kur, daugiabučių namų grupei atnaujinus namus, miestas įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti visą aplinką – nuo įvažų, šaligatvių, parkavimo vietų iki žaliųjų plotų ir laisvalaikio erdvių.
Renovacija Kaune
Karolina Sakalauskienė,
Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja
Šiuo metu yra renovuoti 357 daugiabučiai namai, tai sudaro apie 8 proc. visų daugiabučių Kaune.
Dabar renovacijos darbai vyksta 96 daugiabučiuose namuose. Pagal 2024 m. spalio mėnesį paskelbtą Daugiabučių namų modernizavimo projektų kvietimą planuojama pateikti apie 60 paraiškų.
Taikė sankcijas
Erika Kačiulienė,
Socialinės paramos skyriaus vedėja
Kauno mieste jau pasitaikė atvejų, kai savivaldybė taikė sankcijas gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, tačiau nepritarusiems daugiabučio namo renovacijai.
Jei buto savininkas, kuris gauna arba gali gauti šildymo kompensaciją, nedalyvauja priimant sprendimus dėl namo atnaujinimo ir atsisako prisidėti prie projekto, dėl ko renovacija negali būti pradėta, jam gali būti taikomi finansiniai padariniai. Tokiu atveju nuo kito mėnesio būsto šildymo kompensacija sumažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono ji gali būti visai neskiriama. Ši nuostata gali būti taikoma iki trijų šildymo sezonų.
Naujausi komentarai