- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis ES Modernizavimo fondo paramai 2021–2022 m. Tai papildomos investicijos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei. Lietuva šioms kryptims finansuoti dar šiemet iš šio fondo tikisi gauti 63 mln. eurų, sakoma pranešime.
„Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd. eurų – jau atkeliauja pirmoji porcija, kurią paskirstėme su energetikos ministru. Priežasčių nesikeisti einant Žaliuoju kursu nebelieka“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Didelė dalis ES Modernizavimo fondo lėšų per artimiausius dvejus metus tiesiogiai – per pastatų energetinio efektyvumo didinimą ir žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą – pasieks ir energetikos sritį. Ją palies ir jau šiais metais prasidėsiančios finansinės injekcijos kitose srityse, ypač skatinant elektromobilių įsigijimą bei didinant savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energetinį efektyvumą“, – pabrėžia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pirmaisiais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti švaresnės gamybos technologijoms diegti pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą. Dar 15 mln. eurų numatoma panaudoti skatinant įsigyti elektromobilius, o 8 mln. eurų – kuro sąnaudoms mažinti plėtojant neariminį žemės dirbimą.
Planuojama, kad kitais metais ES Modernizavimo fondo lėšos bus labiau orientuotos į energetikos sektorių. Be papildomų injekcijų kuro sąnaudų mažinimui neariminėje žemdirbystėje ir švaresnių gamybos technologijų diegimui pramonėje, didelis dėmesys bus skirtas viešųjų pastatų atnaujinimui, didinant jų energetinį efektyvumą bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai, taip pat – elektromobilių įsigijimo skatinimui.
Jeigu Europos investicijų bankas ir Europos Komisija teigiamai įvertins pasiūlytas finansavimo kryptis, Lietuva gaus paramą jau šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Gavus finansavimą, už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas.
ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.
Be Lietuvos, ES Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dar devynios valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. Tai – Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...