Įmonių skundai dėl drastiškų verslo kreditavimo sąlygų privertė Seimą svarstyti idėją steigti nacionalinį banką. Tačiau tokią iniciatyvą kritikuoja bankininkai ir pats finansų ministras.

Ruošiamas ultimatumas

Prieš Jonines Seime turėtų užvirti diskusijos, verta ar ne Lietuvai steigti valstybinį banką. Praėjusią savaitę tokį siūlymą parlamentui pateikė devyni Seimo nariai, kurie ragina apsvarstyti nacionalinio komercinio banko įkūrimo galimybę ir nutarti, ar tikslinga steigti tokį banką, reorganizuojant Turto banką.

Projektą Seime pristatęs Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, kad šiuo metu nacionalinis bankas labai reikalingas valstybei ir Vyriausybei, nes dabartinė komercinių bankų veikla esą netenkina daugumos gyventojų.

"Atsirastų labai sveika konkurencija visiems privatiems komerciniams bankams. Mes suteiktume Vyriausybei instrumentą šnekėtis su šiuo metu veikiančiais bankais, nes dabar jo neturime. Pradėdami šį procesą galime pasakyti, kad mūsų netenkina bankų politika išduodant kreditus, nustatant palūkanas. Valstybė galėtų bankams pasiūlyti: arba dirbame kartu visos šalies naudai, arba valstybė susirenka savo žaislus, t. y. finansus, ir tvarkosi pati", – dienraščiui dėstė V.Mazuronis.

Saugikliais bus pasirūpinta

Banką siūloma steigti reorganizuojant Turto banką, nors nacionalinio banko kapitalas galėtų būti ne tik valstybės, bet ir privatus. Valstybės dalis turėtų siekti ne mažiau kaip 51 proc.

"Valstybinio banko pavadinimas asocijuojasi su turto grobstymais, bet kol kas mes neteikiame konkretaus įstatymo siūlymo – tai tik nutarimas imtis konkrečių žingsnių. Įstatyme turės būti numatyti visi reikiami saugikliai", – Seime kalbėjo V.Mazuronis.

Anot jo, valstybė turėtų nepraleisti progos stiprinti savo pozicijas bankininkystės srityje. "Šiandien vienas didžiausių verslo, o kartu ir šalies ekonomikos stabdžių – sulėtėjęs kreditavimas. Lietuviško kapitalo bankai yra nedideli, palyginti su didžiaisiais Skandinavijos bankais, kurie ir diktuoja sąlygas. O biudžeto pinigai, beveik 30 mlrd. litų, galėtų būti laikomi nacionaliniame banke ir dirbti valstybei, o ne užsienio bankams", – pranašumus vardijo parlamentaras.

Priminė praeitį

Tokiai iniciatyvai Seime linkę pritarti ir daugiau parlamentarų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigrijienė prognozavo, kad valstybinis bankas pažabotų komercinių bankų gobšumą.

Taigi Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo nurodoma Vyriausybei parengti ir pateikti parlamentui teisės aktų projektus nacionaliniam komerciniam bankui steigti. Šis siūlymas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galutinis sprendimas bus priimtas po dar dviejų svarstymų.

Tačiau apie valstybinį komercinį banką nieko nenori girdėti finansų ministras Algirdas Šemeta.

"Mes turėtume atsiminti 1995 m., kai vadovavo socialdemokratų Vyriausybė ir žlugo keli bankai. Jūs tikriausiai atsimenate, kokia tada buvo situacija. Jūs vėl norite tokią situaciją pakartoti?" – retoriškai parlamentarų klausė A.Šemeta.

Ministras dar kartą pakartojo, kad šalies finansų sektorius gana išplėtotas, veikia daug tiek vietos, tiek skandinaviško kapitalo bankų: "Nemanau, kad mums reikėtų steigti kokį nors vietos nacionalinį banką. Tuo labiau kad tai yra karti patirtis, jeigu prisimintume Valstybinį komercinį banką, iš kurio paskui, deja, liko tik prisiminimas."

Nereikalingos išlaidos?

Idėja kurti valstybinį banką nė kiek nežavi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino. Jis ne kartą yra sakęs, kad nemato reikalo steigti valstybinį banką: "Valstybė dabar neturi tokių didelių resursų, kurių reikia norint įsteigti komercinį banką. Verslas tikisi, kad toks bankas dalytų pigius kreditus. Tačiau yra rinka, kuri nustato sąlygas. Jeigu atsirastų naujas komercinis bankas, jis turėtų pritraukti indėlius ir už juos mokėti rinkos palūkanas. Mažai tikėtina, kad tas pats bankas galėtų skolinti mažesnėmis palūkanomis."

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pajuokavo, kad pati asociacija visai neprieštarautų tokiai idėjai, nes turėtų naują narį: "Mes neprieštaraujame, bet ši iniciatyva neracionali ir niekam nereikalinga. Valstybė tik patirs didelių išlaidų, o esama padėtis nesikeis, nes visi bankai dirbs tomis pačiomis rinkos sąlygomis."

S.Kropo nuomone, privatūs bankai per daug nenukentėtų, jeigu valstybė savo lėšas atitrauktų į naujai kuriamą banką. Tačiau nepatogumų esą patirs mokesčių mokėtojai, nes naujasis bankas neturės tokio plataus filialų tinklo.

Laukia realios pagalbos

Vis dėlto politikų iniciatyvą sveikina vis daugiau verslininkų, kurie viliasi, kad valstybė ryšis grįžti į bankų sektorių.

"Tai būtų labai teisingas Vyriausybės ir Seimo žingsnis. Ir jį reikėjo ryžtis žengti dar anksčiau, nes dabar šalies komerciniai bankai nebevaldomi ir neprognozuojami", – apgailestavo bendrovės "Audėjas" generalinis direktorius Jonas Karčiauskas.

Pašnekovo nuomone, steigdama banką valstybė galėtų realiai pademonstruoti savo paramą verslui. "Šiandien valstybė gyvena iš verslo. Kai jis nėra maitinamas, blogai ir valstybei. Jeigu atsirastų paskolas teikiantis nacionalinis bankas, verslas labai greitai atsigautų", – sakė J.Karčiauskas.

Tam pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Liftų įmonių asociacijos vadovas Jonas Guzavičius. Jis pažėrė kritikos šalies komerciniams bankams, kurie esą pridarė daug klaidų ir buvo prastai valdomi, nes paskolas dalijo ypač lengva ranka.

"Centriniam bankui reikėjo labiau kontroliuoti komercinius bankus, o dabar valstybė juos gali priversti dirbti tik tokiu atveju, jeigu pati steigtų nacionalinį banką. Kai privatūs bankai pamatytų, kad valstybės pinigai nukreipiami į jos pačios banką, jie pagaliau atsigręžtų į verslą. O dabar jie nedaro nieko, kad padėtų įmonėms", – kalbėjo verslininkas.

Finansų ministras esą visai be reikalo baiminasi prastos valstybinių bankų patirties: "Tai tik įrodymas, kad bankai buvo blogai valdomi, net, sakyčiau, sąmoningai. Galima įdiegti saugiklius, mokytis iš klaidų ir jų nekartoti."

Po krizės galvosime kitaip?

Tiesa, nacionalinio banko idėja skaldo ne tik politikus, bet ir verslą. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad tokia iniciatyva – pernelyg emocinga ir spontaniška.

"Kol galvosime, kaip įkurti nacionalinį banką, skaičiuosime, kiek tam reikės lėšų, ekonominė padėtis pagerės ir jis nebebus reikalingas", – skeptiško požiūrio neslėpė D.Arlauskas.

Tačiau jis ragino Lietuvos banką padėti įmonėms spręsti dabartines problemas, kylančias dėl pernelyg atsargaus bankų požiūrio.

"Išnagrinėjome bankų kreditų suteikimo sutartis ir įsitikinome, kad jos visur vienodos. Nors bankų yra daug, konkurencijos nėra. Bendradarbiavimo su verslu sąlygas diktuoja didieji Skandinavijos bankai. Jie pasirašo tik tokias sutartis, kurias gali patys vienašališkai nutraukti. Dėl to kreipėmės į Lietuvos banką ir tikimės, kad ši padėtis bus pakeista", – vylėsi konfederacijos vadovas.