- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiemos intriga tęsiasi. Gyventojai gavo gruodžio mėnesio sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Nors Vilniaus šilumos tinklai skelbia, kad jos panašios kaip pernai, kai kam teks pakloti ir 50 eurų daugiau. Šilumininkų duomenimis, brangiausiai už gruodžio mėnesį mokės Vilniaus rajono gyventojai. O pigiausiai – Utena. Tarp didmiesčių daugiausiai mokės Panevėžio gyventojai, pasakojama LNK reportaže.
Iš kaminų rūkstantis mazutas oro kokybės nepagerina, užtat į vilniečių namus tiekiama šiluma, sakoma, pigesnė.
„Lapkričio–gruodžio mėnesiais mazutas tikriausiai gelbėjo tiek mūsų klientus, tiek mus pačius“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Vilniaus šilumos tinklų teigimu, gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens sąskaitos – panašios kaip ir prieš metus.
„Jeigu lyginsime gruodį su gruodžiu, tai pirmiausia – mažesnė kaina, antra – mažesnis suvartojimas dėl šiek tiek šiltesnio gruodžio“, – tęsė L. Jakubauskas.
Už 50 kvadratinių metrų ploto buto šildymą renovuotame name vilniečiai vidutiniškai mokės 68 eurus, nerenovuotame daugiabutyje – 114 eurų.
„Apie 70–80 proc. gyventojų gyvena vidutinės klasės, vidutinio energetinio efektyvumo sovietinės statybos pastatuose. Lietuvoje už gruodžio mėnesį vidutinė sąskaita buvo apie 133 eurus“, – pasakojo šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Nors sostinės gyventojai raminami, kad dėl gruodžio sąskaitų šoko nepatirs, kai kam teks mokėti ir 50 eurų daugiau. Įrodymas – Pašilaičių rajone nerenovuoto namo dviejų kambarių buto sąskaita – 120 eurų, o prieš metus buvo 74 eurai. Tiesa, yra kam sąskaitos ir mažėja.
„Naujas namas, aukšto energetinio efektyvumo klasės, 117 kvadratinių metrų ir sąskaitą – 61 euras. Sąskaita neatrodo didelė“, – teigė gyventojas.
„Šiuo metu sumokėjome 200 eurų. Praeitais metais buvo perpus pigiau“, – sakė kitas gyventojas.
„Vien už šildymą dujomis – apie 300 eurų, 100 kvadratinių metrų. Žymiai daugiau, apie 40 proc., negu pernai“, – sakė gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kodėl sąskaitos taip smarkiai skiriasi priežasčių yra kelios.
„Karštas vanduo sąskaitoje turi ženklią įtaką. Jo suvartojimas gali skirtis. Gali būti skirtingas namo sistemos sureguliavimas, už kurį atsakingas yra namo administratoriaus samdomas prižiūrėtojas. Kai kur galbūt sistemos buvo atnaujintos, kai kur galbūt kaip tik pasenusios ir tapo neefektyvesnės“, – kalbėjo L. Jakubauskas.
Šilumininkai prognozuoja, kad ne sostinėje, o apskritai Lietuvoje vidutinė šilumos sąskaita bus trečdaliu didesnė nei pernai dėl to, kad pati centralizuotai tiekiama šiluma – brangesnė.
„Šilumos kaina padidėjo bemaž 40 proc. – nuo maždaug septynių centų iki 9,5. Pernai metais gruodžio mėnesį fiksavome tik prasidėjusį augimą, kai šiais metais energijos išteklių kainos laikosi aukštame lygyje ištisus metus“, – sakė VERT tarybos narys Matas Taparauskas.
Lyginant su praeitais metais, sąskaitas turėsime didesnes 20–30 proc.
Šilumos kaina smarkiai skiriasi ir tarp vietovių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajonas už šilumą moka 2,5 karto daugiau nei Vilniaus miestas.
„Žemiausia kaina yra Utenoje, Vilniuje, Alytuje, tuo tarpu aukščiausia kaina – Vilniaus rajone, Biržuose“, – tęsė M. Taparauskas.
Tarp didmiesčių daugiausiai mokės Panevėžio gyventojai. Per metus panevėžiečių sąskaitos šoktelėjo dvigubai, tad nerenovuotame name 50 kvadratinių metrų buto vidutinė sąskaita bus nebe 59, o 91 euras.
„Iki tol „Panevėžio energija“ iš „Lifosos“ supirkdavo pigią šilumą, o prasidėjus karui, kada veikla buvo sustabdyta, „Panevėžio energija“ buvo priversta šilumą gaminti savo katilinėje Kėdainiuose naudojant brangesnį kurą – gamtines dujas“, – teigė „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Sausio mėnesio sąskaitos, tikėtina, gyventojų irgi nepradžiugins. Įprastai tai būna šalčiausias mėnuo.
„Lyginant su praeitais metais, sąskaitas turėsime didesnes 20–30 proc.“, – sakė V. Lukoševičius.
Pirmiausia šildymo sąskaitas pamato tie gyventojai, kurie pranešimus gauna internetu. Popierinės sąskaitos pasieks per šią ir kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą7
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...