– Dėl ko sviestas brangsta?

– Sviestas brangsta dėl dviejų priežasčių: bendros Europos Sąjungos rinkos tendencijos ir mūsų meilės vietiniam gamintojui. Jei pažvelgtume į lietuviškus prekių ženklus, jų kainos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo maždaug 25 proc. Tuo tarpu pigesnės alternatyvos, dažniausiai atvežamos iš Lenkijos, kol kas pabrango 5–10 proc.

– Tačiau, jei, kaip sakote, mes tikrai vertiname savo lietuvišką pieną ir norime, kad jis būtų gaminamas Lietuvoje, kyla klausimas – kodėl prekybos vietose produkcija brangsta, o ūkininkams už pieną mokama tik apie 44 centus už litrą, kai 2022 m. jie gaudavo 48 centus? Kodėl ūkininkams nemokama daugiau? Galbūt, jei jų ūkiai galėtų plėstis, kainos būtų labiau subalansuotos?

– Šioje situacijoje yra du nukentėję: ūkininkai ir vartotojai. Visos pieno perdirbėjų problemos galiausiai užkraunamos ant ūkininkų pečių, todėl jiems mokama vis mažiau. Kartais ūkininkai supyksta, atvažiuoja su traktoriais į sostinę ir gauna subsidijas. Tačiau vartotojų kainos nuolat kyla, o iš jų sumokamų mokesčių dar ir mokamos tos pačios subsidijos. Tai sudaro uždarą ir sudėtingą ratą. Kalbant apie pieno pramonę Lietuvoje, mes ją privedėme iki tam tikros ribos. Nes rinkomės čia įdomią statistiką nuo nepriklausomybės pradžios, kiek mes pieno išgaudavom.

– Kol kas statistika negailestinga. Hektare Lietuvoje dabar vidutiniškai yra 3–4 karvės, tuo tarpu Nyderlanduose – apie 34.

– Nesvarbu, kiek ten karvių. Faktas tas, kad 1991 m. Lietuvoje buvo išgaunama apie 3 mln. tonų pieno, šiandien šis skaičius siekia vos 1,5 mln. tonų. Perpus mažiau. Lenkai tuo tarpu situaciją suvaldė. Lenkijoje buvo pagaminama apie 14 mln. tonų pieno, dabar šis skaičius viršija 15 mln. tonų ir nuolat auga. Tuo tarpu Lietuvoje pieno sektorius mažėja. Tai vyksta dėl to, kad valstybėje nėra aiškios politikos, kaip elgtis su pieno žaliava. Dėl šios priežasties lietuviškų pieno produktų gamyba mažėja, o importas, ypač iš Lenkijos, didėja. Pavyzdžiui, 2005 m. iš Lenkijos atsiveždavome pieno produktų už 10 mln. eurų, o šiemet – jau už 130 mln. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar ši atvežtinė produkcija gali padėti sureguliuoti kainas ir sustabdyti jų augimą prekybos vietose?

– Taip, reguliuoja. Pavyzdžiui, lietuviško aukštos kokybės sviesto kilogramas kainuoja apie 15 eurų, o lenkiško – 7–8 eurus. Jei nebūtų lenkiškos produkcijos, neaišku, kokios išvis pas mus kainos būtų.

– Kyla klausimas, ar lietuviai liks ištikimi vietinei produkcijai, kai jos kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas?

– Na, atsakymą jau pasakiau. 2005 m. vežėmės iš lenkų už 10 mln. eurų, dabar – už 130 mln. eurų. Daugelis vartotojų pereina prie pigesnių alternatyvų. Kai kurie sutinka mokėti iki 20 proc. daugiau už vietinę produkciją, tačiau kai kainos dvigubėja, kaip sviesto atveju, tai jau smarkiai muša per piniginę.

– Artėjančios Kalėdos gali šiek tiek sumažinti vartotojų susirūpinimą dėl kainų, nes šiuo metu žmonės linkę mažiau taupyti. Tačiau, kas bus po Naujųjų metų? Ar lietuviški pieno produktai toliau brangs?

– Tai priklausys nuo paklausos. Jei vartotojai sugebės „sugerti“ kainų augimą, jis tęsis. Jei ne, augimas sulėtės arba sustos. Kaip rodo statistika, pieno gamyba Lietuvoje kiekvienais metais sumažėja maždaug 1 proc. Taigi, šiuo metu situacija labai priklauso nuo to, kaip elgsis vartotojai. 2002 m., kai žvėriškai išaugo kainos, vartotojai tai „sugėrė“.

– Tačiau buvo momentas, kai žmonės tiesiog nustojo pirkti sviestą, ieškodami pigesnių pakaitalų. Tada, matant sumažėjusius pardavimus, kainos kiek sumažėjo.

– Panaši situacija trumpam pasikartojo šiais metais – nuo sausio iki po Velykų. Vėliau kainos vėl pradėjo kilti. Žiūrint į spalio mėnesio statistiką, mažmeninės prekybos maisto sektorius, skaičiuojant pinigine išraiška, augo 8 proc. Tai geras rodiklis, nes kainos kilo nepaisant karo ar kitų globalių veiksnių. Nors kai kuriems tinklams galbūt sekasi prasčiau, bendrai rinka demonstruoja teigiamus rezultatus.

– Sviestas yra naudojamas ir kituose produktuose. Ką su brangstančiu sviestu mes matysime brangstant prekybos vietose?

– Su brangstančiu sviestu natūraliai kyla ir šokolado, kepinių bei kitų saldžių produktų kainos. Jei mėgstat saldžias Kalėdas, jos bus brangesnės. Aliejai taip pat brangsta, nors ir nežymiai – apie 1 proc. Jei Kalėdos bus labiau sūrios, bus panašiai, kaip praeitais metais. Jei jos bus pieniškos ir saldžios, bus brangesnės.