Pasak VTAT direktoriumi iki 2016-ųjų lapkričio dirbusio Felikso Petrausko, tai lėmė tuo metu parlamente vykusios batalijos dėl valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, pertvarkos.

"Mums buvo užkirstas kelias toliau savarankiškai iniciatyvą rodyti - lįsti ne į savo sferą. Buvo ir neoficialiai pasakyta. Tokiu būdu mums liko tik teisinė priežiūra kitų dalykų, su maisto produktais praktiškai buvo atimta paskutinė galimybė turėti (tyrimą - BNS)", - parlamentinei tyrimo komisijai, analizuojančiai, ar į Lietuvą patenkantys kitose ES šalyse pagaminti ir į kitas bendrijos šalis tiekiami maisto produktai skiriasi, trečiadienį sakė F. Petrauskas.

Pasak jo, Seime ir Vyriausybėje bei ministerijose per ilgai vyko diskusijos, kokios funkcijos turi atitekti VTAT, Metrologijos tarnybai, Ne maisto produktų inspekcijai, kokioms ministerijoms jos būtų pavaldžios.

F. Petrauskas taip pat pabrėžė, kad su dvigubos kokybės maisto produktų problema susidūrė 2011 metais, kai tarnybų vadovų pasitarime Briuselyje šį klausimą aptarė su slovakais. Tačiau, anot jo, nuo to laiko tarnyba jokio tyrimo nebuvo pradėjusi.

"2012-2013 metais su gydytojų sąjungos pirmininku Liutauru Labanausku pabandėme padaryti pirmą žingsnį, patikrinti vienos iš socialinių grupių - vaikų maisto kokybę. Ar tas, kas uždėta ant etiketės yra iš tikrųjų natūroje - pačiame produkte. Kreipėmės į rizikos institutą (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą - BNS), kuriam tada vadovavo Jonas Milius, sakėme, kad kitas žingsnis būtų patikrinti kitus produktus - nutelas, grietinę, žuvies pirštelius. Tuo metu Veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas praktiškai su tuo sutiko ir mes ruošėmės tą eigą susidėlioti, bet tai reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija", - komisijoje sakė F. Petrauskas.

"Nebaigėme to tyrimo (...). Čia dar reikėjo Sveikatos apsaugos ministeriją pajungti. Taip viskas ir liko pakabinta ore", - pridūrė jis.

Pasak jo, darbas vėl suintensyvėjo 2015 metais, kai rinkos tyrimus pradėjo Čekija ir Slovakija, tačiau tada užsitęsė valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, centralizacija ir funkcijų perskirstymas ir 2015-2016 metais "dvigubos kokybės produktų" klausimu nieko nebuvo padaryta.

Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.