– Žmonės dažnai sako, kad kainos augo, auga ir augs. Ką rodo oficialūs skaičiai? Ar maistas šiais metais ir toliau brango?
– Tai, kad kainos auga, ekonomistų labai negąsdina, nes nedidelė infliacija yra ekonomikos variklis. Jeigu kainos neaugtų, o kristų, pinigus apsimokėtų taupyti, o ne investuoti. Dabar kainos kyla sparčiau, negu norėtų ekonomistai, nes tam yra objektyvių priežasčių: importuojami veiksniai, maisto brangimas, nuo metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga, kuri brangina paslaugas, taip pat mokestiniai pakeitimai ir akcizų padidinimas. Šių metų infliacija bus didesnė – vidutinė metinė infliacija metų pabaigoje sieks apie 3,5 proc. Kitąmet infliacija taip pat bus šiek tiek aukštesnė, tačiau tokio šoko kaip 2022–2023 m., kai kainos gąsdino ir tuštino kišenes, nebebus. Vis dėlto infliacijos spaudimą jausime labiau negu vidutiniškai euro zonoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Užsiminėte apie 2022–2023 metus, kai kainos augo sparčiai. Vėliau brango atskiri produktai – kakava, pienas, žalia mėsa. Kas šiemet labiausiai augino kainas?
– Gyvulininkystės produktai, kakava ir kava. Tai importuojami veiksniai, kurie pastebimi visose pasaulio rinkose. Kakava ir kava yra itin jautrios klimato kaitos reiškiniams – šios kultūros auginamos siaurame geografiniame ruože, todėl nepalankus klimatas mažina derlių ir paveikia tiekimo grandines. Gyvulininkystės produktams įtakos turėjo žaliavos trūkumas, supirkimo kainų augimas, ligos ir sumažėjusios bandos. Vis dėlto maisto kainų dinamika rodo, kad augimas lėtėja – didžiausias infliacinis spaudimas jau praeityje.
– Žmonės klausia, kodėl, pavyzdžiui, paukščių gripas Amerikoje lemia kiaušinių brangimą Lietuvoje? Atstumas juk milžiniškas.
– Paukščių gripas nėra lokalus reiškinys. Kai jis siautėjo Amerikoje, buvo juntamas didžiulis kiaušinių deficitas, tačiau problemų fiksuota ir kituose regionuose. Globalūs įvykiai veikia kainas todėl, kad esame eksportuojanti ekonomika ir priklausome nuo pasaulinių tendencijų: paklausos, pasiūlos, derliaus kokybės. Mūsų gamintojai ir visa pridėtinės vertės grandinė reaguoja į reikšmingus pasaulinius svyravimus. Būdami ES bendros rinkos dalimi negalime nuo jų atsiriboti.
Svarbu neužsižaisti šiose lenktynėse ir užtikrinti, kad ekonomika vystytųsi tvariai.
– Kai kurie prekybininkai sako, kad kitais metais infliacija bus apie 2 proc. – tai būtų tarsi „sveikas“ kainų augimas. Ko tikitės jūs: ar kainos toliau kils, ar augimas lėtės?
– Kalbant apie maisto kainas, ekonomistai tikrai nesidžiaugia jų augimu – tai pirmo būtinumo prekės, kurių neišvengsi. Pastaruoju metu stebėtas kainų šuolis šioje kategorijoje buvo netvarus ir nulemtas ne ekonominių veiksnių. Kitąmet maisto kainų augimas turėtų išsikvėpti, spaudimo nebeturėtume jausti. Tačiau platesnis prekių ir paslaugų krepšelis brangs sparčiau, nei norėtųsi. Paslaugų infliacija išliks, o dėl mokesčių pakeitimų kai kurios kategorijos taip pat brangs. Pavyzdžiui, PVM lengvatos šildymui panaikinimas turės įtakos. Vis dėlto tai nebus toks kainų šokas, kokį matėme anksčiau.
– Ar jau galima sakyti, kad tampame brangia šalimi?
– Tai reikia vertinti pagal gyventojų galimybes mokėti. Šiuo metu pajamų augimas yra spartesnis negu infliacijos didėjimas, ir tai ramina – išlaikoma perkamoji galia. Pensijos taip pat auga greičiau nei kainos, todėl tai – pozityvus veiksnys. Tačiau svarbu neužsižaisti šiose lenktynėse ir užtikrinti, kad ekonomika vystytųsi tvariai.
Naujausi komentarai