Agrarinės ekonomikos specialistai sako: smulkieji Lietuvos ūkiai turi perspektyvą, ypač tie, kurie gamina ir parduoda įdomius produktus. Be to, šeimos ūkiai ne tik aprūpina maistu, bet ir palaiko kaimo vietovių gyvybingumą.

Kaip reta derlingi metai Kauno rajone 11 hektarų sodų ir uogynų turintiems ūkininkams  Šlapkauskams. Su  ES parama įsteigę perdirbimo cechą, vaisius, uogas, kitus produktus jau keleri metai parduoda turguje, internetu.

„Dėl pagalbos iš valdžios – būtų didžiausia pagalba, jei „sutvarkytų“ nelegalius prekiautojus, kurie pardavinėja atvežtinę produkciją, apsimeta ūkininkais, nemoka mokesčių“, – sakė Kauno rajono ūkininkas Mindaugas Šlapkauskas   

Panašių šeimos ūkių Lietuvoje, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, – daugiau nei 100 tūkst., iš jų beveik trečdalis – smulkių, turinčių iki 10 hektarų žemės. Daugelio jų savininkai – jauni žmonės.

„Deklaruojame  20 ha žemės. Taip patį dar dirbam su žmona, turim  darbus, nes  vien iš ūkio neišgyvensim“, – sakė Lazdijų rajono ūkininkas Steponas Jurčikonis.

„Turbūt galima ir smulkiam [ūkiui] išlikti, bet reikia gaminti kokį nors produktą, o mes pieną parduodame pieninei“, – sakė Lazdijų rajono ūkininkė Elvyra Jasinskienė.

„Ekologiška produkcija paklausi ir kaina gera. Galėtų imtis ekologinio ūkininkavimo ir kiti – išmokos didesnės ir būtų galimybės modernizuoti savo ūkį“, – siūlė Biržų rajono ūkininkas Vytautas Zurba.

„Turi būti įstatymas, kad apribotų tuos stambius ūkininkus, kad nebeimtų daug žemės, nekeltų jos nuomos kainų. Visos Lietuvos juk nesuarsi“, – pabrėžė Ūkininkų sąjungos Kretingos sk. pirmininkas Antanas Stonkus.

Iš kone 140 imties tūkstančių, ūkių, deklaravusių pasėlius, beveik 90 procentų turi iki 30 imties hektarų. Tačiau jiems tenka mažiau nei trečdalis visos žemės. Agrarinės ekonomikos instituto vadovė sako, kad ir smulkieji ūkiai turi perspektyvą, ypač gaminantys įdomius produktus ir  patys parduodantys vartotojams.

„Turi būti pagalba mažiesiems [ūkiams] padedant perdirbti produktą: kad jie galėtų parduoti ne žaliavą, o produktus vartotojui. Antra, siūlome ūkininkams bendradarbiauti visose srityse -logistikoje, rinkodaroje. Niekas už juos to darbo nepadarys. Užimtumo klausimas, žmonių išsaugojimo kaime klausimas, manau, turėtų būti svarbesnis už eksporto plėtrą“, – pasakojo Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.

„Pirmiausiai reikėtų, kad tie smulkūs ūkiai kooperuotųsi – turime puikių pavyzdžių. Turime svarstyti Kooperacijos  įstatymo pataisas Seime ir priimti jas dar šį rudenį“, – pabrėžė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.   

Antrus metus Lietuva papildomai remia smulkiuosius ūkius. 50 eurų už hektarą didesnės tiesioginės išmokos  nors iš dalies kompensuoja mažesnes kainas už produkciją.