Tam, kad su teisės magistru netektų įmonių biuruose svečiams nešioti kavos, apie perspektyvios profesijos pasirinkimą būtina galvoti dar 9–10 klasėje, sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir darbo rinkos ekspertas Andrius Francas. Tarp neperspektyviausių specialybių LRT.lt pašnekovai išskiria teisininko bei rinkodaros specialisto, o informacinių technologijų ir pardavėjo-konsultanto specialybę vadina vienomis perspektyviausių.

„Labiausiai reikalingos ir ateityje bus tikrai sunkiai pakeičiamos tos specialybės, kuriose reikia tik žmogui būdingo sveiko proto (angl. common sense). Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos puikiai atlieka programuojamas funkcijas, tačiau tas funkcijas, kurios pagal savo turinį yra žmogaus pasirinkimo dalykai, robotai artimiausiu metu sunkiai galės pakeisti“, – tikina R. Dargis.

Pašnekovas kaip pavyzdį pateikia drabužių pardavėjo-konsultanto profesiją. Sunku būtų įsivaizduoti, kad robotas galėtų parinkti tinkamo stiliaus, spalvos, silueto drabužius. Taip pat ateityje neabejotinai  reikės daug pardavimų specialistų, sako pramonininkų konfederacijos pirmininkas.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ vystymo direktorius A. Francas pardavimo vadybininkus taip pat vadina labai perspektyvia profesija, tačiau pabrėžia, kad vien pardavimų vadybininko kvalifikacijos tokiam darbui nepakanka.

„Prieš tampant pardavimų vadybininku, reikia įgyti specifinį išsilavinimą, specializuotų žinių. Pavyzdžiui, mechanikos arba chemijos srityje. Tuomet tos žinios gali būti sėkmingai pritaikomos pardavimų srityje“, – aiškina darbo rinkos ekspertas.

Dar viena itin perspektyvių specialybių grupė, pasak pašnekovo, – su informacinėmis technologijomis sąsajų turinčios specialybės.

Trūksta valstybės dėmesio

Pasak A. Franco, turint mintyje tai, kad senoji pedagogų karta pamažu palieka mokyklas ir eina į pensiją, o daugybė medikų, pasitaikius progai, išvyksta dirbti į užsienį, pedagogo ir mediko profesijos bus perspektyvios dėl to, kad rinkoje jų trūks. Tačiau valstybė turi grąžinti pedagogo profesijai prestižą, didinti atlygį ugdymo specialistams, o medicinos sistemą daryti efektyvesnę.

„Valstybė turi priimti labai rimtą sprendimą dėl mokytojų, ji turi sugrąžinti prestižą šiai specialybei. Ne vienerius metus mokytojo darbo patirties, aukštesnius laipsnius turintys specialistai gauna kiek didesnius atlyginimus, tačiau pradedančiajam yra labai sunku įsivažiuoti, nebent tikrai esi pedagogas „iš pašaukimo“. Mokytojas turi uždirbti tiek, kad galėtų patogiai gyventi.

Mediko specialybė yra labai perspektyvi, yra įmanoma Lietuvai tapti medicininio turizmo šalimi. Tokia perspektyva buvo piešiama Andriaus Kubiliaus vyriausybės. Tačiau reikia, kad mūsų medicinos sistema taptų efektyvesnė“, – kalba A. Francas.

Perspektyviausiųjų dešimtukas

Perspektyviausios specialybės :

1. Pardavėjas-konsultantas,

2. Vadybininkas,

3. Administratorius-sekretorius,

4. Projektų vadovas,

5. Programuotojas,

6. Analitikas,

7. Aukščiausio lygio vadovas,

8. Inžinierius,

9. Buhalteris,

10. Padalinio vadovas.

„Darbo skelbimų portalo cv.lt duomenimis, populiariausių profesijų atstovų dešimtukas kasmet beveik nesikeičia, todėl tikėtina, kad šios profesijos išliks populiarios ir per artimiausius penkerius metus“, – pažymi portalo analitikė Jolita Mažeikienė.

Paklausiausios specialybės

„Tai yra kertinės dažnos bendrovės pareigybės, todėl natūralu, kad visada reikėjo ir reikės aukščiausio lygio, vidurinės grandines vadovų, administratorių, buhalterių, projektų vadovų, pardavimo specialistų.

Šias pareigas einančių darbuotojų turėjimas yra tarsi kiekvienos įmonės higieninių poreikių tenkinimas, nes be jų negalėtų vykti pagrindiniai verslo procesai“, – sako J. Mažeikienė.

Darbo skelbimų portalo analitikė pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje labiausiai augo aukščiausio lygio vadovų, inžinierių, programuotojų ir padalinio vadovų atlyginimų lūkesčiai, o tai liudija, kad šių pareigybių atstovai buvo itin paklausūs darbo rinkoje.

„Kaip rodo darbo skelbimų portalo cv.lt atlyginimų lūkesčių statistika, labiausiai didėja paklausiausių profesijų atstovų atlyginimų lūkesčiai. Jeigu darbo rinkoje šių specialistų poreikis didės, o jų pasiūla sparčiai nedidės,  kitos išeities, kaip tenkinti kandidatų atlyginimų lūkesčius, darbdaviai neturės“, – teigia J. Mažeikienė.  

Specialistų perteklius

Ryškus specialistų perteklius rinkoje jau kurį laiką juntamas teisės ir rinkodaros srityse. Šių sričių specialistai nebus paklausūs ir ateityje, sako LRT.lt pašnekovai.

„Gaila, nes į teisę stoja labai šviesūs vaikai. Stojimo konkursai yra dideli, mokslai nelengvi, tačiau jiems dar ilgą laiką nebus ką veikti. Lietuvos rinkoje naujų darbo vietų teisininkams kasmet atsiranda iki 100, o jų parengiama apie 2 tūkst.

Per didelį kiekį turime ir rinkodaros specialistų. Kai skelbiame konkursus į rinkodaros specialisto vietą, matome, kad potencialių kandidatų srautas yra didžiulis, bet tikrai ne visiems turime ką pasiūlyti, nes nėra tiek darbo vietų“, – pasakoja A. Francas.

R. Dargis sutinka, kad šiuo metu universitetų paruoštų specialistų profesijos ir rinkos poreikiai prasilenkia.

„Remdamiesi emocijomis, ne visada teisingais draugų patarimais ar patys nepaskaičiavę, jauni žmonės pasirenka profesijas, kurių specialistų rinkoje yra labai daug.

Čia iškyla klausimas – ar jaunas specialistas pasitenkins tuo, kad su aukštojo mokslo diplomu nešioja kavą, ar nuspręs eiti mokytis kitur, kur galėtų savo talentą geriau pritaikyti“, – kalba R. Dargis.

Lengvos studijos – sunkus gyvenimas?

Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako manantis, kad nemaža dalis jaunuolių, besirenkančių studijas, bando eiti lengviausiu keliu. Stoja mokytis ten, kur nedaug  įtampos, nereikia atsiminti formulių, skaičių.

„Žmonės galvoja, kad tai yra lengviau, bet nepagalvoja, kas bus toliau. Lengvas mokymasis nebūtinai reiškia, kad po to laukia lengvas gyvenimas“, – tikina R. Dargis.

Savo ruožtu A. Francas pažymi, kad ši problema yra panaši ir kitose Vakarų šalyse – jauni žmonės neretai renkasi socialinius mokslus dėl to, kad lengviau mokytis, bet jie nemato tolimesnės perspektyvos.

„Svarbu, kad jauni žmonės matytų, kas jų laukia, kai baigsis studijos. Domėjimasis tiksliaisiais mokslai suteikia didelę perspektyvą ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Tikslieji mokslai, technologijos visur yra panašios, o štai baigęs teisę Lietuvoje, žinių negalėsi pritaikyti jokioje kitoje šalyje.

Labai dažnai jauni žmonės nesupranta, kad perspektyvomis reikia domėtis iš anksto. Labai svarbu, kad jau būdami 9–10 klasėje jie nuvyktų į atvirų durų dienas universitetuose, labiau pasidomėtų tendencijomis“, – sako A. Francas.

R. Dargio manymu, aplinka, kurioje vaikas bręsta, mokosi, turėtų būti labiau įtraukianti ir įkvepianti galvoti apie tai, kaip panaudoti geriausius žmogaus talentus, kūrybinius gebėjimus.

„Be abejonės, šeimoms, tėvų forumams  taip pat reikia daugiau kalbėti ir keistis nuomonėmis apie tai, kaip vaikus labiau paskatinti. Reikia vaikams pasakoti, kodėl jie mokosi, kam jiems to reikės, kaip panaudoti turimas žinias ir sukurti pridėtinę vertę“, – sako R. Dargis.