Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.
Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.
„Pasižiūrėjus į bankų pelningumą, pelnai 2022-2023 metais dvigubėja, o paslaugos nuo gyventojų tolinamos. Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga, bet ji atlieka paslaugas, už kurias mes mokame ir jeigu mokame, turėtų būti kažkokia diskusija“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė parlamentaras.
Viena LB vadovų sako, kad bankai turėtų rast žmonėms priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su jų lūkesčiais, – žmonių, kurie savo finansinius reikalus nori tvarkytis banko skyriuje, o ne internetu, nemažėja.
„Yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais (...), bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai svarbi galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – komitete teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
„Finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su klientų lūkesčius ir, svarbiausia, kad atlieptų socialiai jautriausių grupių poreikius“, – tvirtino LB atstovė.
Pasak A. Kuniyoshi, kelios savivaldybės jau kreipėsi į centrinį banką, susirūpinusios dėl skyrių uždarymo.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikina, kad bankai skyrius uždaro, nes gyventojų ateina vis rečiau.
„Ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys didžiosios visuomenės dalies įpročiai – stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – komitete teigė E. Čipkutė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad pernai 62 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė bankuose.
E. Čipkutės teigimu, dabar Lietuvoje veikia 380 bankų ir kredito unijų skyrių. Per metus jų sumažėja maždaug 4 proc.
E. Čipkutė nurodė, kad Lietuva pagal bankų skyrių skaičių Europos Sąjungoje neišsiskiria: 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka maždaug 11 skyrių, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje jų yra mažiau, o Olandijoje mažiausiai – 5,5 skyriaus. Daugiausia skyrių yhra Bulgarijoje – 60,5, Liuksemburge – 56,5, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje – po 33-37 skyrius 100 tūkst. gyventojų.
„Pietų Europos regionas mažiau skaitmenizuotas, sunkiai skaitmenizuojasi“, – teigė asociacijos vadovė.
LB duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1146 bankomatų. 2022 metais buvo baigta 100 papildomų bankomatų – taip įgyvendintas komercinių bankų ir centrinio banko susitarimas dėl geresnio paslaugų prieinamumo gyventojams.
Šiuo metu taip pat veikia per 2,2 tūkst. „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir prekybos tinkluose, „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.
Naujausi komentarai