Taip pat sutarta tęsti diskusiją dėl 4 mln. eurų padalijimo žiniasklaidos priemonėms. Šios lėšos šiemet žiniasklaidai numatytos kompensuoti prarastas pajamas dėl lošimų reklamos draudimo, bet jų paskirstymas kol kas neaiškus.

„Artimiausiu metu paprašysime gerbiamo kultūros ministro, kad imtųsi iniciatyvos ir pasidarytų darbinį susitikimą dėl tų 4 mln. dalybų, liaudiškai sakant, yra klausimų“, – MRF klausimą apibendrino komiteto pirmininkas socdemas Kęstutis Vilkauskas.

Š. Birutis dėl MRF biudžeto komitete prašė darbinio pasitarimo, su kuo K. Vilkauskas sutiko.

Ministras pripažino, kad fondo finansavimas yra per mažas, nebuvo jo indeksavimo, o dėl to įžvelgė praėjusios Vyriausybės atsakomybę.

„Bet biudžetas buvo paliktas toks, koks buvo paliktas, ir daryti įtakos mes nelabai galėjome, ir šiuo metu negalime. Kitų metų biudžete, manau, indeksavimas, bent jau pagal kainų indeksus turėtų būti“, – teigė Š. Birutis, žadėjęs dėl to inicijuoti diskusijas ir į jas kvietęs žiniasklaidos, MRF atstovus.

„Kas priklauso nuo manęs kaip ministro, rūpinsiuosi, kad biudžetas kitiems metams būtų kiek įmanoma didesnis ir atlieptų tuos lūkesčius, kuriuos visi turime“, – kalbėjo kultūros ministras.

Žiniasklaida: fondo plėtra būtina

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovės, MRF tarybos narės Rasytės Navickienės teigimu, į fondą ateina 4 mln. eurų, kurių padalijimas nėra aiškiai apibrėžtas, pasak jos, čia trūksta strateginio mąstymo.

„Jeigu matome, kad fondas kitais metais neturės papildomai lėšų, ir matome, kad trūksta dabar lėšų kultūriniams periodiniams leidiniams, regioninei žiniasklaidai, tautinėms mažumoms, (...) tai gal reikėtų nuspręsti ir pasitvirtinti, kad 2026 metais fondo biudžetas nedidės, kad dalį lėšų iš 4 mln. eurų paimam kitiems metams į šitas karštas vietas, kuriose pinigų trūksta“, – siūlė R. Navickienė.

Pasak Regioninių televizijų asociacijos vadovės Vilmos Marciulevičiūtės, MRF finansavimas stringa, jau kuriant fondą „buvo poreikis išreikštas žymiai didesnis negu pirmaisiais veiklos metais skirta (poreikis – BNS)“.

Kas priklauso nuo manęs kaip ministro, rūpinsiuosi, kad biudžetas kitiems metams būtų kiek įmanoma didesnis ir atlieptų tuos lūkesčius (...).

„Tačiau jau po pirmų veiklos metų, kadangi fondas turi problematiką nenumatyti finansavimo kilimo, augimo, indeksavimo, iškyla problema, kad dėl didelių veiklos kaštų augimo, darbo išteklių, mokestinės naštos, jau antraisiais metais šitos programos veikimo sumažėjo finansavimas apie 20 proc. ir iš viso patenkinta regioninei žiniasklaidai apie 60 proc. tik poreikio“, – sakė V. Marciulevičiūtė.

Ji prognozavo, kad trečiaisiais gyvavimo metais parama bus tik simbolinė, todėl „fondo kaip regioninės žiniasklaidos finansavimo plėtra yra būtina“.

Asociacija: žinomų kultūros leidinių finansavimas sumažėjo trečdaliu

Anot Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA) vadovo Manto Tamošaičio, viena problemų – kad nuo kultūros leidinių finansavimo atsiribojo Kultūros taryba, taip minėti leidiniai prarado reikšmingą lėšų dalį.

„Mano skaičiavimais, tai yra apie 200 tūkst. eurų, kurie nepasiekė vien asociacijoje esančių trylikos leidinių. Ta suma, manau, yra dar didesnė, jeigu imtume visą sektorių“, – sakė M. Tamošaitis.

Jo teigimu, MRF perskirsčius dalį kultūros periodikos lėšų kitoms programos, tai buvo dvigubas smūgis.

„Ir tos dvi problemos veda į situaciją, kad šiandien bent asociacijos leidinių finansavimas yra sumažėjęs 24 proc., jeigu imsime absoliučią sumą“, – nurodė KPLA vadovas.

„O jeigu imsime atskirus leidinius, didžiausius, kaip „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, jų finansavimas sumažėjo faktiškai trečdaliu, lyginant su pernai“, – pridūrė jis.

O jeigu imsime atskirus leidinius, didžiausius, kaip „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, jų finansavimas sumažėjo faktiškai trečdaliu (...).

Kaip skelbė BNS, pakeitus pradines proporcijas keturioms MRF finansuojamoms programos ir Š. Biručio prašymu dalį pinigų sugrąžinus, lėšos kultūros periodikai vis tiek sumažėjo beveik 180 tūkst. eurų.

Svarsto konkurso taisykles

MRF tarybos pirmininkės Vaiva Žukienė BNS anksčiau sakė, kad lėšos kitoms programos perskirstytos, nes jose labai trūko pinigų, siekta finansavimą paskirstyti subalansuotai, atsižvelgiant į visą žiniasklaidos lauką.

„Turbūt suprantate, kad tokie svyravimai griauna pamatinį pasitikėjimą tarp sektoriaus ir valstybės institucijų, kurios tą sektorių kuruoja, strategiją dėlioja“, – Kultūros komitete trečiadienį šnekėjo M. Tamošaitis.

Trečiąja problema jis įvardijo neaiškumą dėl Lietuvos kultūrą užsienyje reprezentuojančių kitakalbių leidinių finansavimo.

„Šiuo atveju kalbame apie dalyką, kuris yra gerokai didesnis, apie viso sektoriaus klausimą, ir čia ministerijos lyderystė derinant sektoriaus finansavimą, apskritai strategiškai formuojant Lietuvos kultūros politiką, yra svarbi, ir čia iniciatyvos reikia, nes yra daug palikta neišspręstų klausimų“, – teigė KPLA vadovas.

MRF direktorius Ruslanas Iržikevičius, kad fondas dabar yra atidaręs „konkurso taisyklių svarstymo langą“, jis kvietė žiniasklaidą siūlyti taisyklių pakeitimus.

Iš viso fondui su minėtomis lėšomis kompensacijoms dėl lošimo reklamos draudimo šiemet skirta 10,5 mln. eurų.

Kaip kovo pradžioje skelbė MRF, 2025-aisiais kultūrinei žiniasklaidai ir periodikai paskirstyta per 2 mln. eurų, regioninei žiniasklaidai – beveik 2,4 mln. eurų, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai – 1,28 mln. eurų bei tautinių mažumų ir išeivijos žiniasklaidai – per 330 tūkst. eurų.

Viešosios informacijos rengėjai finansavimui pateikė 381 projektus, kurių paremti buvo 247.