- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso (DK) pokyčiai, kuriais bus sumažintas kompensacijų dydis už darbą, atliekamą lauko sąlygomis, keliaujant ir etc. Pasak teisininkų, kompensacijos nėra darbo užmokestis ir kartais sudarydavo darbdaviams sąlygas piktnaudžiauti, nurodant skelbimuose jas tarsi darbo atlyginimo dalį.
Sumažėja net 20 proc.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, darbą, kuris susijęs su kelionėmis ar važiavimu, ar kilnojamojo pobūdžio darbą, gali būti apmokamos iki 50 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Šios mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.
„Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu ir paliekama iki 30 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šis Darbo kodekso pakeitimas galios laikinai, iki kitų metų birželio 1 d., o vėliau šios kompensacijos apskritai išnyks“, – pastebėjo Diana Gečienė, „Averus“ teisininkė, darbo teisės specialistė.
Iki tol šios kompensacijos tebebus neapmokestintos GPM ir VSD mokesčiais, tačiau mažiau nei po metų jų išvis neliks.
Kodėl naikinamos?
Pasak ekspertų, galima įtarti, kad kompensacijų nelieka dėl darbdavių piktnaudžiavimo šia sistema, kadangi darbdavys, viliodamas darbuotojus, darbo skelbime į atlyginimo dydį neretai jau būna įtraukęs kompensacijas, o darbuotojas apie tai informuojamas tik darbo pokalbio metu ar sudarant darbo sutartį.
Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu.
„Pasirašant darbo sutartį, iš pirmo žvilgsnio, darbuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai: darbdavys mokės tiek, kiek pažadėta darbo skelbime, tačiau darbuotojas gali nesuprasti, kad kompensacija nėra darbo užmokestis. Atitinkamai, jos nėra įtraukiamos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atostoginius ar kitas socialines išmokas“, – akcentavo teisininkė.
Ta pati problema kyla ir kreipiantis banko paskolos. Bankas kompensacijų neįtraukia į darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, tad dažnu atveju tai gali bloginti darbuotojo padėtį skolinantis. Tiesa, pasak teisininkės, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai sumoka mokesčius už tokio pobūdžio kompensacijas, nors įstatymas ir nenumato prievolės to daryti.
Priemokos už darbą
DK nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, yra kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Pavyzdžiui, darbais lauko sąlygomis laikomi tie atvejai, kai darbuotojai dirba lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 °C arba aukštesnė kaip +28 °C, arba dirbama nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 °C.
Taigi, pvz., visų profesijų darbuotojai, kurie šią vasarą dirbo lauke per karščius (esant didesnei kaip kaip +28 °C temperatūrai), galėtų gauti minimas kompensacijas.
„Nors šios kompensacijos ir įtvirtintos DK, tačiau darbdavys ir darbuotojas dėl tokių kompensacijų turėtų susitarti darbo sutartyje, arba šios garantijos gali būti nustatytos darbdavio vidiniuose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje arba darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo tvarkoje“, – patarė teisininkė.
Jei nėra aukščiau paminėtų susitarimų ar tvarkų, bet darbuotojas faktiškai dirba tokio pobūdžio darbą, jis gali raštu kreiptis į darbdavį prašydamas mokėti tokias kompensacijas. Darbdaviui nesutikus, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Vidiniai įmonės aktai
DK įtvirtina darbdavio teisę tam tikrais atvejais keisti darbo sutarties sąlygas be darbuotojo sutikimo. Taigi darbdavys turėtų keisti darbo sutartis, kai pakinta atitinkamas darbo sutarties sąlygas reglamentuojančios taisyklės.
Apie šių sąlygų pokyčius darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą, jį darbdavys parenka savo nuožiūra – sudarydamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pokyčiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...