Mažėja kompensacijos dydis už darbą lauko sąlygomis

  • Teksto dydis:

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso (DK) pokyčiai, kuriais bus sumažintas kompensacijų dydis už darbą, atliekamą lauko sąlygomis, keliaujant ir etc. Pasak teisininkų, kompensacijos nėra darbo užmokestis ir kartais sudarydavo darbdaviams sąlygas piktnaudžiauti, nurodant skelbimuose jas tarsi darbo atlyginimo dalį.

Sumažėja net 20 proc.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, darbą, kuris susijęs su kelionėmis ar važiavimu, ar kilnojamojo pobūdžio darbą, gali būti apmokamos iki 50 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Šios mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

„Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu ir paliekama iki 30 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šis Darbo kodekso pakeitimas galios laikinai, iki kitų metų birželio 1 d., o vėliau šios kompensacijos apskritai išnyks“, – pastebėjo Diana Gečienė, „Averus“ teisininkė, darbo teisės specialistė.

Iki tol šios kompensacijos tebebus neapmokestintos GPM ir VSD mokesčiais, tačiau mažiau nei po metų jų išvis neliks.

Kodėl naikinamos?

Pasak ekspertų, galima įtarti, kad kompensacijų nelieka dėl darbdavių piktnaudžiavimo šia sistema, kadangi darbdavys, viliodamas darbuotojus, darbo skelbime į atlyginimo dydį neretai jau būna įtraukęs kompensacijas, o darbuotojas apie tai informuojamas tik darbo pokalbio metu ar sudarant darbo sutartį.

Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu.

„Pasirašant darbo sutartį, iš pirmo žvilgsnio, darbuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai: darbdavys mokės tiek, kiek pažadėta darbo skelbime, tačiau darbuotojas gali nesuprasti, kad kompensacija nėra darbo užmokestis. Atitinkamai, jos nėra įtraukiamos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atostoginius ar kitas socialines išmokas“, – akcentavo teisininkė.

Ta pati problema kyla ir kreipiantis banko paskolos. Bankas kompensacijų neįtraukia į darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, tad dažnu atveju tai gali bloginti darbuotojo padėtį skolinantis. Tiesa, pasak teisininkės, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai sumoka mokesčius už tokio pobūdžio kompensacijas, nors įstatymas ir nenumato prievolės to daryti.

Priemokos už darbą

DK nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, yra kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Pavyzdžiui, darbais lauko sąlygomis laikomi tie atvejai, kai darbuotojai dirba lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 °C arba aukštesnė kaip +28 °C, arba dirbama nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 °C.

Taigi, pvz., visų profesijų darbuotojai, kurie šią vasarą dirbo lauke per karščius (esant didesnei kaip kaip +28 °C temperatūrai), galėtų gauti minimas kompensacijas.

„Nors šios kompensacijos ir įtvirtintos DK, tačiau darbdavys ir darbuotojas dėl tokių kompensacijų turėtų susitarti darbo sutartyje, arba šios garantijos gali būti nustatytos darbdavio vidiniuose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje arba darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo tvarkoje“, – patarė teisininkė.

Jei nėra aukščiau paminėtų susitarimų ar tvarkų, bet darbuotojas faktiškai dirba tokio pobūdžio darbą, jis gali raštu kreiptis į darbdavį prašydamas mokėti tokias kompensacijas. Darbdaviui nesutikus, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Vidiniai įmonės aktai

DK įtvirtina darbdavio teisę tam tikrais atvejais keisti darbo sutarties sąlygas be darbuotojo sutikimo. Taigi darbdavys turėtų keisti darbo sutartis, kai pakinta atitinkamas darbo sutarties sąlygas reglamentuojančios taisyklės.

Apie šių sąlygų pokyčius darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą, jį darbdavys parenka savo nuožiūra – sudarydamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pokyčiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

yhtbanbl;

yhtbanbl; portretas
O kaip su darbu praktiškai dujų kamerose - kelininkų asfaltavimo darbais? Prie naujai tiesiamų kelių būna įspėjamieji užrašai apie pavojus, draudimas eiti, reikalavimas turėti apsaugos priemones, pav. respiratorius. O kaip su karšto asfalto garais, kurių nesulaikys joks respiratorius, čia reikia dujokaukės. O kodėl Lietuvoje taip primityviai dirbama - kastuvais lygina asfaltą, o turėtų visus darbus atlikti mašinos su programiniu valdymu Ir kiek laiko gali dirbti tokioje aplinkoje žmogus, kad netaptų invalidu? TSRS laikais buvo kenksmingų darbų kategorijos, priemokos ir ankstesnis pensijos amžius. Dabar yra "demokratija", darbuotojai "savanoriškai" dirba konclagerių sąlygomis, mirtininkais, pav. dirba tranšėjose be sutvirtinimų, nes tai brangina darbus ir ilgina juos. Darbdaviai pasitelkia teisininkus spausti dirbančiuosius, šie tam neturi pajamų ir galimybių, nes jiems kiša sutartis pasirašymui be galimybės svarstyti ir konsultuotis, pav. man - jei išeisi nepasirašęs, turėsi pasekmes.

Davai davai

  Davai davai portretas
Visada žiema gaudavom priemoka už darba žiemos salygom. Bet ekspluotatoruai pagalvojo kad VSIO UŽTEKS. Sekantis žingsnis naktinis tarifas?

Lietuvoj tik seimunam viskas dideja ir ukram

Lietuvoj tik seimunam viskas dideja ir ukram portretas
O ne tautieciam geda
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių