Konfliktą dėl Taivano laiko klaida: Lietuvai dar ne vėlu susitaikyti su Kinija

Taivanas sakė, kad jie pasiruošę Lietuvoje investuoti 200 milijonų JAV dolerių. Pasak S. Besagirsko, tai – puiki naujiena.

„Kiek teko girdėti iš viešųjų šaltinių, tai būtų elektronikos ir puslaidininkių pramonė. Bet iš kitos pusės mes puikių žinių esame turėję ir anksčiau, tik ne visos jos pasitvirtino. Vienas pavyzdys – Rusijai paskelbus lietuviškų maisto produktų embargą, prezidentas B. Obama pareiškė, kad lietuviški obuoliai ir lietuviškos kriaušės keliaus į JAV. JAV išimtinai Lietuvai atidaro rinką. Praėjo nemažai metų, jau keli prezidentai pasikeitė, o dar nė vienas obuolys ir nė viena kriaušė nenukeliavo ant amerikiečio stalo. Tad naujienos geros, bet palaukime, kas iš to bus“, – teigė S. Besagirskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Reikia suprasti, kad Taivanas yra pakankamai laisva šalis ir jeigu valdžia pasakė, kad investuos, tai nereiškia, kad verslas ims ir investuos – tai nėra Kinija. Verslas galbūt pirmą kartą išgirdo, kad jie turi investuoti į Lietuvą, neaišku, kokia situacija. Ir verslas nedaro investicijų šiaip sau, todėl, kad jų šalies vadovai užsimano. Tad politinis pareiškimas neįvardinant įmonių, įvardinant tik sektorių, kol kas dar neverčia mūsų džiaugtis“, – sakė jis.

Verslas galbūt pirmą kartą išgirdo, kad jie turi investuoti į Lietuvą, neaišku, kokia situacija.

„Taivanas niekad neatsvers Kinijos, bet taip, manau, kad su ta šalimi reikia draugauti ir ji gali būti naudinga. Bet tai yra mažas žaidėjas, su kuriuo reikia draugauti. Verslo požiūris yra toks: su niekuo nesipykti ir su visais draugauti, o jeigu nori kažką pakeisti kitose šalyse, reikia tai daryti taip, kad gautume rezultatą. Paimkime pavyzdį, Baltarusiją. Su Baltarusija pats geriausias pavyzdys man buvo Gardinas. Gardine pirmieji į demonstracijas prieš A. Lukašenką išėjo tie asmenys, kurie dalyvavo Europiniuose projektuose – demokratijos skatinimo, inovacijų skatinimo, bendradarbiavimo ir t. t. Tie, kurie atvažiavo į Europą ir pamatė, kaip mes gyvename. Ir tai leido Baltarusijai pasikeisti“, – šnekėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas.

Kaip aiškino S. Besagirskas, nors 200 milijonų JAV dolerių ir atrodo ženkli suma, Lietuvos verslui, praradusiam Kinijos investuotojus, tai – menka paguoda.

„Lyginant su europinėmis investicijomis, vien vokiečių investicijomis, tai būtų menka paguoda. Bet galimas variantas, kad čia gautųsi win win win projektas. Mes dabar susitaikome su Kinija, atsitraukiame, ištaisome savo klaidą, bet tuo pačiu dar pritraukiame ir Taivano investicijų – galimas net toks scenarijus. Jis yra utopinis, bet mes visi jo labai norėtume“, – komentavo jis.

„Manau, kad logiškas žingsnis būtų, jei Lietuva tą savo klaidą ištaisytų, nes prezidentas pasakė, prezidentas V. Adamkus pasisakė šiuo klausimu, prezidentė D. Gybauskaitė, matome, kad ir konservatorių partijoje vis mažiau palaikančių šią nuomonę, bent jau neoficialiai. Iš esmės visi supranta, kad Lietuva suklydo, manau, kad logiška būtų ištaisyti tą klaidą, tuo pačiu nenusisukti nuo taivaniečių, bet susitaikyti su kinais“, – mintis dėstė S. Besagirskas.

„Jeigu mes norime vykdyti kažkokią vertybinę politiką, mes turime daug kitokių instrumentų, kaip tą daryti. Bet tą reikia daryti su pasaulio sunkiasvoriais, kurie gali tą padaryti: Europos Sąjunga, JAV ir pan. Pvz., Europos Sąjunga šiuo metu veda kelis derybų raundus su Kinija, mes galime aktyviai dalyvauti tose derybose. Manau, mes daug daugiau pasiektume negu pykdamiesi dėl vieno žodžio“, – teigė pašnekovas.