Klaipėdos uosto rodikliams kylant aukštyn ir mažėjant krovos atotrūkiui nuo pagrindinio konkurento Rygos uosto, konteinerių apyvarta abiejuose uostuose krinta ir primena 2009-uosius, krizės metus - per 8 mėnesius Klaipėdoje konteinerių srautas krito 18 proc., iki 263 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU), Rygoje - 5 proc., iki 237,2 tūkst. TEU, o Talinas naujausios statistikos dar nėra paskelbęs, tačiau, 7 mėnesių duomenimis, konteinerių apyvarta ten buvo sumenkusi 22 proc. ir perpus mažesnė nei Klaipėdoje.

"Situacija konteinerinių pervežimų rinkoje įtempta: lėtėjant NVS šalių ekonomikai pastebimai krinta importo mastas, kiek stabiliau laikosi eksportas. Skirtingai nei konteinerių terminalai Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje, kur konteinerių krova krinta per 2015 metų 7 mėnesius, "Klaipėdos Smeltei" pavyko išlaikyti ankstesnių metų kiekį. Visų metų rezultatas priklausys nuo to, kuriuo metu kompanijos klientai - laivybos linijos - paleis "transšipmento" krovinių srautą per Klaipėdos uostą", - "Lietuvos žinioms" sakė "Klaipėdos Smeltės" rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidas Šileika prignozsuoja, kad šiais metais įmonė kraus 220 tūkst. - 230 tūkst. TEU, o apie 2016 metus, pasak jo, kalbėti gana sudėtinga dėl Kinijos akcijų biržos krizės, dėl galimų naujų investuotojų atsiradimo Klaipėdos uoste, o tai gali sukelti dar vieną konteinerių persiskirstymo bangą.

Klaipėdos konteinerių terminale rugpjūtį perkrauta 17,87 tūkst. TEU, o per 8 šių metų mėnesius - 151 tūkst. TEU - 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. "Klaipėdos Smeltė" rugpjūčio mėnesį perkrovė 12 tūkst. TEU, bendras 8 mėnesių rezultatas sudaro 112,7 tūkst. TEU.