- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sparčiai atsigaunančios Lietuvos ekonomikos nestabdo jokios koronaviruso atmainos. Anot ekonomistų, jau kurį laiką besitęsiantis ekonomikos klestėjimas nesiliaus, o tik įgaus pagreitį, praneša LNK.
Koronavirusas nesitraukia ir keičia pavidalą reikšdamasis vis naujomis atmainomis, tačiau Lietuvos ekonomikos jis nestabdo.
„Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) jau viršija prieš pandemiją buvusį lygį ir augimo tempai yra gerokai didesni, nei matėme pastarąjį penkmetį“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomisto, šis augimas unikalus tuo, kad atsigauna visos sritys, galima išskirti tik atsigaunančius lėčiau: atvykstamąjį turizmą, renginių organizatorius bei sporto klubus. Pastarieji kol kas vis dar netekę apie 30 proc. lankytojų, palyginti su tokiu pat laiku prieš pandemiją, tačiau ir čia klientai grįžta.
Sveikatingumo klubų asociacija tikisi, kad dar daugiau klientų jiems grąžins ruduo, tiksliau – prastas oras.
„Atsidarėm prieš pat vasarą, todėl daug žmonių, kurių narystės pasibaigė, nesugrįžo vasaros laikotarpiui, stengėsi išnaudoti tą laikotarpį vasaros atostogoms. Tačiau dabar jau matome tam tikrus gerėjančius ženklus su blogėjančiu oru ir tikimės, kad tas grįžimas įvyks. Šiuo metu sporto klubų klientų bazė vis tiek dar yra nukritusi ir neatsistatė iki priešpandeminio lygio“, – teigė Sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis.
Per šiuos metus sukurta daugiau negu 30 tūkst. naujų darbo vietų, vidutinis darbo užmokestis šiemet didėjo daugiau negu dešimtadaliu.
Situacija nevienareikšmiška su turizmu. Lietuviai kaipmat išgraibsto keliones į užsienį ir augina išvykstamojo turizmo pardavimus.
„Kalbant apie išvykstamąjį turizmą, t. y., užsakomųjų skrydžių vykdomas keliones, fiksuojame labai ženklų atsigavimą. Kalbant apie šią vasarą, vien mūsų kelionių skaičius išaugo septynis kartus“, – kalbėjo „Tez tour“ Rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
O atvykstamojo turizmo įmonės prarado jau antrą sezoną.
„2020, 2021 metų sezonas, kai kelionių organizatoriai dėl Lietuvoje taikomų ypač griežtų taisyklių negalėjo vykdyti savo verslo. Jie buvo ribojami. Tos įmonės gyvena be pajamų jau antrus metus“, – komentavo Turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžė, kad, nepaisant kai kurių sunkumų, pavyzdžiui, darbuotojų trūkumo, ekonomikos atsigavimas didesnis, nei tikėtasi, o prognozės pozityvios: „Per šiuos metus sukurta daugiau negu 30 tūkst. naujų darbo vietų, užimtų darbuotojų skaičius yra didesnis nei buvo prieš pandemiją, vidutinis darbo užmokestis šiemet didėjo daugiau negu dešimtadaliu. Tad tikrai visų sektorių labai plataus masto ekonomikos atsigavimas ir augimas“.
Tačiau geras gyvenimas turi ir savo kainą – infliaciją. Prognozuojama, kad kainos šiemet ir kitais metais turėtų augti beveik 4 proc. Tačiau, ekonomisto vertinimu, didesnė infliacija dar nereiškia, kad Lietuvos ekonomika perkaista. Trys ketvirtadaliai dabartinės infliacijos susiję su brangesniu žaliavų importu ir padidėjusiomis elektros bei dujų kainomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...