- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai būsto paskoloms atriekia daugiausiai pinigų euro zonoje. Esame vieninteliai, kurie perkopė 4 proc. palūkanų ribą. Mažiau moka ir latviai, ir estai, ir vokiečiai. Ekspertai skaičiuoja, kad per trisdešimt metų už šimto tūkstančių eurų paskolą lietuviai sumokės maždaug 20 tūkst. eurų daugiau nei kitų šalių gyventojai, pasakojama LNK reportaže.
Būsto paskolų ekspertė analizuoja, kaip per penkiolika metų keitėsi palūkanos. Panašus į dabartinį EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo tik 2009 metų pradžioje.
„Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR yra 2,7 proc., praktiškai – 2,8 proc.“, – teigė būsto paskolų ekspertė Laura Šeškienė.
Tai reiškia, kad svarstantys apie būsto paskolą, su dabartiniu EURIBOR ir bankų marža turėtų nusiteikti jau 5 proc. palūkanoms.
„Tai tikrai nėra pats pigiausias palūkanų metas. Tie geri laikai, kurie buvo prieš kelerius metus, bent kol kas yra pasibaigę“, – situaciją komentavo L. Šeškienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nors būsto paskolos brangsta visoje Europos Sąjungoje (ES), aiškėja, kad lietuviai iš visų moka didžiausias palūkanas. Lapkričio mėnesį buvome vieninteliai, perkopę 4 proc. ribą ir mokėjome vienu procentu daugiau už euro zonos vidurkį.
„Lietuvos gyventojai sumokėjo 73 tūkst. eurų palūkanų. O jei imtume kitos kokios nors euro zonos gyventojus, tai jie yra sumokėję apie 50 tūkst. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad 23 tūkst. eurų palūkanų lietuviai sumoka daugiau už 1000 tūkst. eurų paskolą per trisdešimt metų“, – savo skaičiavimus dėstė ekspertė.
Lietuvos Bankų asociacijos (LBA) teigimu, skolinimasis Lietuvoje atrodo brangiausias, nes mūsų rinkoje dominuoja kintamosios palūkanos. O kitose šalyse jos – fiksuotos.
Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto rinka.
„Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų yra išduota su kintamomis palūkanų normomis. Tai yra, kuomet žmonės susiejo savo palūkanų normas su EURIBOR 6 mėnesių, o kartais ir 3 mėnesių. Dėl to EURIBOR pakilimas iškart pasimato“, – aiškino LBA vadovė Eivilė Čipkutė.
Ekonomistai turi savo paaiškinimų, kodėl lietuviškos palūkanos didžiausios.
„Pagrindinė priežastis ir problema yra konkurencijos trūkumas bankų sektoriuje“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto (NT) rinka. Be to, bankai jau kurį laiką priversti kaupti didesnį rezervą netikėtoms rizikoms.
„Praėjusiais metais buvo įdiegtas papildomas rezervas, kuris reguliuoja bankų kreditavimo sistemą. Buvo imtasi tam tikrų ribojimo priemonių, kad taip stipriai nekaistų NT rinka“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto peržengta 4 proc. riba – ne pabaiga. Už būsto paskolas lietuviams teks atriekti dar daugiau pinigų.
„Čia tikrai nėra pabaiga, kadangi Europos centrinis bankas, labai tikėtina, iki vasaros pabaigos kels bazines palūkanas. Paskui jų nemažins“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Anot bankininkų, didelės palūkanos šią akimirką apsunkina žmonių gyvenimą, bet ateityje tai leis sumažinti būsto kainas. Tačiau kam našta per sunki, gali kreiptis į paskolų davėjus ir persiderėti dėl geresnių sąlygų.
„Tas laikas visada yra tinkamas derėtis. Sakyti, kad kažkam dabar geriausias laikas, būtų naivu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ar bankai ryžtasi mažinti maržas neatsako.
„Mes asociacijoje kainos klausimų nediskutuojame. Individualiai nustatome“, – trumpai pakomentavo E. Čipkutė.
Dėl kylančių palūkanų vėluojančių paskolų skaičius išaugo tik procentu. Tačiau Lietuvos bankas (LB) pastebi kitą tendenciją.
„Matome, kad būsto paskolos išduodamos šiek tiek rizikingesnės. Tai yra išduodamos su mažiau atsakingais skolinimosi standartais, su ilgesne paskolos trukme“, – kalbėjo LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.
Europos centrinis bankas dar kartą kelti bazines palūkanų normas žada vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...