„Skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriame iki 1 mln. eurų, siekiant atliepti šiuo metu kylančius iššūkius dėl mūsų oro erdvės saugumo“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su gynybos pramonės ir inovacijų atstovais sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Skiriame 1 mln. eurų oro gynybos sistemoms kurti. Programą pradėsime per 24 valandas (...), verslą kartu su mokslu ar verslą su verslu kviesime teikti paraiškas“, – žurnalistams sakė ekonomikos viceministras Paulius Petrauskas.

Jo teigimu, ministerija tikisi per tris mėnesius surasti „greitus sprendimus, kuriuos galėsime taikyti sprendžiant oro gynybos problemas“.

„Mūsų tikslas, kad balionai, kurie kerta Lietuvos sieną, ten (Baltarusijoje – BNS) ir pasiliktų“, – teigė P. Petrauskas.

Politikas pabrėžė, kad pirmadienio susitikime verslo atstovai patikino, jog jau „turi sprendimus“: „Norime juos pamatyti ir jei galėsime taikyti iškart.“

Pasak viceministro, geriausias idėjas atrinks iš Vidaus reikalų, Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

„Tai gali būti vienas, du arba trys sprendimai. Tai priklausys nuo to, ką verslas pasiūlys“, – sakė P. Petrauskas paklaustas, keliems projektams pakaks 1 mln. eurų finansavimo.

Tuo metu žurnalistams pasiteiravus, ar jau egzistuoja kovos panašiais oro erdvės pažeidimais priemonės, P. Petrauskas teigė manantis, kad jų trūksta.

„Reiktų labiau paklausti Vidaus reikalų ministerijos, bet jeigu šiandien nesame įsigiję, darau prielaidą, kad galbūt nėra rinkoje tokio sprendimo“, – teigė viceministras.

Elektroninės ir kinetinės kovos priemonės

P. Petrauskas sakė, jog pretenduoti į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iš savų asignavimų skiriamą finansavimą kviečiamos įmonės, kurios siūlytų antidronines sistemas, žvalgybos sistemas, kitas IT arba inžinerines priemones.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų pasiūlyti, kaip apsaugoti oro erdvę nuo tokių objektų kaip kontrabandininkų naudojami meteorologiniai balionai.

Jo teigimu, tokie orlaiviai gali būti numušami ir kinetinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, šūviais.

„Čia yra ne vien elektroninė kova, nes balionas neturi savyje jokių kitų dalykų, jis tiesiog skrenda. Čia būtų kinetinė kova, bet galbūt ne šaudymas būtų, o kažkokios kitos priemonės, o gal ir šaudymas kartu. Yra keletas būdų. Konkrečios įmonės, tikiuosi, po to paskelbimo pristatys“, – žurnalistams teigė V. Janulevičius.

„Pramonininkų konfederacija tarp savo narių tikrai turi bent du, tris galimus sprendimus, kuris galėtų būti pritaikytas šiai problemai spręsti“, – pridūrė jis.

V. Janulevičiaus teigimu, finansavimas padės įmonėms išplėtoti konkrečias technologines oro gynybos priemones.

Anot konfederacijos vadovo, turi būti rastas sprendimas, kaip tokius objektus numušti pigiai, nepatiriant nuostolių.

Vis tik jis sakė, jog 1 mln. eurų pakanka „grynai idėjoms gvildenti ir koncepcijai pristatyti“, o nuo naujų metų verslas tikisi atskiro finansavimo.

Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvoje praėjusį savaitgalį triskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant 112 skrydžių ir per 16,5 tūkst. keleivių.

Praėjusios savaitės viduryje taip pat fiksuoti kelių dešimčių kontrabandinių balionų įskridimai į Lietuvą. Dėl to taip pat buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas, paveikiant apie 30 skrydžių ir per 4 tūkst. keleivių.