- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant rudeniui ir būsimam trišalės tarybos posėdžiui, kuriame bus nuspręsta, kiek Lietuvoje bus keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas, viešojoje erdvėje pasigirsta skirtingų nuomonių, koks turėtų būti jo dydis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų.
Tačiau, tokį siūlymą sukritikavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikinusi, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas ir, pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad toks nesuderinamumas tarp dviejų ministerijos pozicijų yra nesolidus.
„Tai kažkoks Vyriausybėje nesuderintas variklis. Nesolidu“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis aiškina, kad A. Armonaitės pasiūlymas būtų racionalus, atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją.
„Galima gal būtų kalbėti apie tai, kad jeigu mes galėtume kitų metų pavasarį susėsti ir žiūrėti kokia yra situacija pavyzdžiui, ar vis dėlto stabilizavosi, infliacija nukrito, ekonomika kyla ir tada kalbėti, bet šioje situacijoje šį pasiūlymą kaip tam tikrą kompromisą, kuris tikriausiai būtų logiškas”, – A. Romanovskis.
I. Ruginienė aiškina, kad MMA negali būti mažesnis negu 867,67 euro
LPSK pirmininkė tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.
„Tai galėtų būti minimali raudona linija, kurios peržengti nevalia, arba startinė pozicija kalbėti apie didesnį dydį. Nuo to turi atsispirti derybos. Ir visos kalbos apie tai, kad galėtų būti mažesnis dydis tai tikrai nepriimtinos, net kalbos negali būti“, – sakė I. Ruginienė.
A. Romanovskis aiškina, kad MMA neabejotinai turi kilti, tačiau reikėtų iš naujo persvarstyti MMA dydį, nes Lietuvos banko pasiūlytas MMA, Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, šokiravo visus.
„Turbūt pačios profsąjungos buvo nustebusios, kad yra siūloma kelti MMA 20 proc., kur toks kėlimas būtų didžiausias per visą istoriją. Aš manau, kad tas pasiūlymas nemažai šoko įveda ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač regioniniam verslui. Įvertinant tai, kad, be abejonės, yra infliacija ir panašūs dalykai, mūsų manymu, būtų visiškai logiška labiau eiti į etatinį dalijimą“, – sakė LVK vadovas.
Jo teigimu, geras yra Lenkijos pavyzdys, kuomet lenkai nuo sausio 1 d. 10 procentų pakėlė MMA ir tuo atveju, jeigu ekonominė situacija pagerės, nuo kitų metų liepos 1 d. dar 5 proc., taip leidžiant valstybei nuspėti ir suvaldyti galimas rizikas.
„Kol kas pagal tai, ką mes matome, kad verslui energetiniai resursai, kurie daugiausiai didina infliaciją, jau dabar kerta stipriau. Žiemą gali būti dar stipriau ir jeigu mes dar mechaniškai uždėsime prievoles su tokiu drastišku minimalios mėnesinės algos pakėlimu, tai dalis verslo neatlaikys ir tai galiausiai išsivers į nedarbą”, – pabrėžė A. Romanovskis.
A. Romanovskis mano, kad Vyriausybei reikia kalbėti apie spartesnį NPD didinimą
LVK vadovas sako, kad Vyriausybė turėtų pasidalinti naštą ir kalbėti apie spartesnį NPD didinimą. Pasak jo, trišalėje taryboje buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad siekis yra, jog MMA ir NPD dydis sutaptų ir tai garantuotų didesnes pajamas mažiausiai uždirbantiems.
„MMA yra mokestis iš principo, tau nurodo, koks turi būtų atlyginimas ir tai būtų toks subalansuotas dalykas. Aišku, dar yra tos diskusijos dėl formulės skaičiavimo ir panašiai, bet tos formulės, ypatingai tokiose krizinėse situacijose, jos truputį ne tai, kad praranda prasmę, bet labiau tinka, kada yra business as usual“, – tvirtino A. Romanovskis.
Dabar yra Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, energetinė krizė ir energetinis karas, tai tokiose situacijose reikia adekvatumo.
„Dabar yra Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, energetinė krizė ir energetinis karas, tai tokiose situacijose reikia adekvatumo ir tokio susikalbėjimo”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu LPSK vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra, jog darbuotojams mokestinė našta mažėtų, ypatingai mažiausiai uždirbantiems, tačiau labai tikimasi drąsių ir ryžtingų iš Vyriausybės, apmokestinantį kapitalą.
„Negalima vien tik iš biudžeto didinti atlyginimą biudžeto sąskaita, bet negalvoti, kaip tą biudžetą papildyti. Jau kalbėjau ne vieną kartą, kad, jeigu įvardijame, jog išgyvename ypač sunkų laikotarpį, o rudenį bus turbūt dar sunkiau, tai darbuotojams palaikyti gyvybę reikia dviejų dalykų, tai didinti pajamas ir užtikrinti nemokamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas“, – aiškino I. Ruginienė.
„Jeigu mes stekensime biudžetą, jeigu mes neinvestuosime į viešąjį sektorių ir neužtikrinsime nemokamų ir kokybiškų paslaugų gyventojams, tai tuomet įsuksime ir kitą spiralę, kuomet darbuotojams ir eiliniams gyventojams išgyventi bus pakankamai sunku“, – pridėjo ji.
ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.
Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...