„2008 metų rudenį žlugo antras pagal dydį Latvijos („Parex“ – BNS) bankas. Tada buvo didžiulis refinansavimo arba finansavimo poreikis. Tuo metu reikėjo milijardų – reikėjo banką staigiai pertvarkyti arba mokėti įsipareigojimus indėlininkams. (...) Natūralu, kad Latvija kreipėsi į TVF“, – 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Jeigu Lietuvoje būtų sprogęs bet koks bankas – ar „Snoras“, ar Ūkis (Ūkio bankas – BNS), ar dar kas, Lietuvai taip pat nebūtų buvę kitos išeities, kaip kreiptis į TVF. Ar būtų reikėję išpirkti kokią didelę euroobligacijų emisiją. Tuo metų Baltijos šalyse pinigų nebuvo“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, TVF viešai apie krizės grėsmes viešai daug nekalbėjo, tačiau privačiuose pokalbiuose su valdžios atstovais fondo ekspertai būdavo atviresni.   

„Už durų būdavo pasakoma labiau perspėjančių dalykų“, – pabrėžė I. Šimonytė. Tačiau, anot jos, TVF neprognozavo didelio Lietuvos finansavimo poreikio.

I. Šimonytės teigimu, 2008 metais finansų ministru buvusiam socialdemokratui Rimantui Šadžiui tuomet buvo paranku įtikinėti, jog ekonominė krizė šaliai negresia.

„Šadžius turėjo gerą įprotį atsimušinėti nuo diskusijų apie galimą krizę, teigdamas, kad jis ne ekonomistas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, nesutarimų su R. Šadžiumi dėl to kilo nuo 2008-ųjų pavasario.

„Nuo 2008 metų pavasario kiekvieną rytą su ministru pykomės. Bet jis turėjo aplinkui kitų šaltinių, kuriais galėjo pasitikėti labiau, galėjo norėti pasitikėti labiau negu manimi ar kitais ministerijos specialistais. Buvo kitų veidrodžių, kurie gražiau rodė, tai ir pasirinko kitus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji taip pat pripažino, kad 2009 metų biudžeto formavimui didelės įtakos turėjo 2008-ųjų pabaigoje vykę Seimo rinkimai.

Komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno paprašyta įvertinti, ko galima pasimokyti iš  krizės, I. Šimonytė pasiūlė „nebandyti vertinti praeities iš dabarties žinojimo“.

„Politikai niekada jokiu pamoku iš nieko neišmoksta. Situacijos atsikartoja, tik galbūt būna tik kitokios modifikacijos. Bet ne tik politikai nieko neišmoksta. Ta pati kalba apie Skandinavijos bankus“, – pareiškė I. Šimonytė.

I. Šimonytė 2004 metų gegužę tapo Finansų ministerijos sekretore, o nuo 2009 metų liepos – ministre. Šiuo metu parlamentiniam Audito komitetui vadovaujanti I. Šimonytė yra konservatorių keliama kandidatė į prezidento postą 2019 metų rinkimuose.

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.