Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sako, jog Lietuvos strateginė pozicija kategoriškai nepritarti Baltijos atominės elektrinės (AE) statyboms kaimyninėje Karaliaučiais srityje pasiteisino.
„Praėjusį penktadienį Lietuvą pasiekė svarbi žinia, kad “Rosatom„ nusprendė peržiūrėti Kaliningrado atominės elektrinės planus, nes iki šiol neturi atsakymų, kur būtų pardavinėjama pagaminta elektra ir kaip pati elektrinė būtų sujungta su Rusijos elektros tinklais“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pažymėjo opozicijos lyderis.
Pasak A. Kubiliaus, nors kol kas skelbiama, kad bus siekiama perplanuoti elektrinę ir joje statyti mažesnio galingumo reaktorius, „tai tiesiogiai reiškia Karaliaučiaus AE projekto stabdymą neribotam laikui“.
„Ligšiolinė Lietuvos kategoriška strateginė laikysena nesutikti su šiuo projektu iš esmės pasiteisino. Lietuva gali turėti vilčių, kad nebus amžiams paversta Rusijos energetinių ambicijų ir nesaugios energetinės ekspansijos įkaite. Lietuva ir toliau turi likti nuosekli besipriešindama nesaugių elektrinių Karaliaučiuje ar Astrave statyboms“, - situaciją komentavo opozicijos lyderis.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ penktadienį, remdamasi keliais neįvardintais šaltiniais, penktadienį pranešė, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Karaliaučiuje statomoje Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Kaip rašė „Interfax“, vietoje dviejų reaktorių po 1150 MW galios gali būti svarstoma dėl 640 MW (VVER - 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 MW galios (KLT - 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.
Pasak „Interfax“, šiuo metu kalbama apie tai, kad turi būti „pirmiausia“ išnagrinėta galimybė įdiegti mažesnės galios reaktorius, o tūkstantinės galios reaktoriai būtų eksploatuojami tuo atveju, jei būtų sutartys dėl elektros energijos pardavimo ir būtų elektros linijų schema. Tuo pačiu, šaltinių teigimu, įranga 1150 MW galios reaktorių statybai toliau gaminama.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 MW galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros energijos eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės. Tačiau Baltijos AE gaminamos elektros energijos eksportui į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją bei kitas Europos šalis būtina modernizuoti ir statyti elektros linijų infrastruktūrą.
Pirmojo Baltijos AE bloko paleidimas anksčiau buvo planuojamas 2017 metais, antrojo - 2018 metais. Baltijos AE statybos ir investicijos apytikriai vertinamos 5 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai