Atsilieka nuo pasaulio

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ūkis per devynis 2016 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, ūgtelėjo 2,1, proc.

Tiesa, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuvos ūkio plėtra šiais metais – sparčiausia: Estijos BVP, lyginant su pernai, augo maždaug 1,8 proc., o Latvijos – apie 1,3 proc. Kita vertus, pagal ūkio plėtrą kadaise "Baltijos tigrais" vadintos Lietuva, Latvija ir Estija atsilieka nuo pasaulio BVP augimo vidurkio, kuris šiais metais siekia apie 3 proc.

Daugiausia įtakos Lietuvos ūkio augimui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių bei motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.

Žemės ūkio veiklos rezultatai BVP augimo tempą sulėtino.

Lokomotyvas buksuoja

Lietuvos banko (LB) ekonomistų teigimu, ūkio plėtra neįsibėgėja: tikėtina, kad BVP augimas iki metų galo bus panašus kaip dabar, o pagyvėjimo galima tikėtis nebent kitąmet.

"Dabartinė BVP plėtra nėra itin sparti: esame pripratę prie gerokai spartesnio ūkio augimo, – komentavo LB ekonomistas Darius Imbrasas. – Mūsų analizė rodo, kad jei statybų sektoriaus aktyvumas nebūtų mažėjęs, ūkis būtų augęs tempu, artimu potencialiam BVP augimo tempui."

Potencialus BVP augimas – tai rodiklis, parodantis, koks turėtų būti ūkio augimas, kad ekonomikos raida būtų tvari ir be reikšmingo disbalanso.

D.Imbrasas pažymėjo, kad vienas iš labiausiai ribojančių šalies ūkio augimą veiksnių – sumažėjęs ES paramos fondų lėšų panaudojimas.

"2016 m. pirmąjį pusmetį ES paramos fondų lėšų buvo gauta apie 230 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Ši suma sudaro beveik 1,2 proc. BVP. Nors laikinas ES paramos fondų lėšų sumažėjimas turi įtakos daugeliui ekonominių veiklų, labiausiai reikėtų išskirti statybų sektorių", – aiškino ekonomistas.

Anot D.Imbraso, statybų sektoriaus aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį buvo beveik 13 proc. mažesnis nei prieš metus, o BVP augimą sumažino šiek tiek daugiau nei puse procentinio punkto.

Mažėjusi statybų sektoriaus darbų apimtis lėmė ir kitų ekonomikos veiklų lėtesnį augimą, pavyzdžiui, projektavimo ir inžinerijos paslaugas teikiančių įmonių arba elektros įrangą, metalą ar metalo gaminius gaminančių įmonių.

LB ekonomistas prognozavo, jog spartesnio BVP augimo reikėtų tikėtis kitąmet, kai atsigaus ES paramos fondų lėšų panaudojimas ir pamažu gerės pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių padėtis.

Tarptautinės aplinkybės

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda taip pat pripažino, kad 2,1 proc. ūkio augimas – kuklus. Vis dėlto, anot jo, įvertinus tarptautines aplinkybes, net ir toks augimas – gerai.

"Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, bet tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis. Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto", – kalbėjo ekonomistas.

Kalbėdamas apie eksportą, G.Nausėda pabrėžė, jog eksporto plėtrą komplikuoja prekių kainų mažėjimas.

"Sklandų eksporto perorientavimą iš Rusijos į ES arba trečiųjų šalių rinkas komplikuoja eksporto kainų mažėjimas. Negana to, vasaros mėnesiais mažėjo ir realaus eksporto apimtis. Įspūdingas eksporto į JAV padidėjimas buvo veikiau maloni išimtis nei tendencija. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad atsivėrė keliai į JAV lietuviškiems maisto produktams, be to, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras gerino mūsų prekių konkurencingumą tenykštėje rinkoje", – teigė G.Nausėda ir pridūrė, jog jam nerimą kelia ir vidaus rinkos padėtis.

"Didėjantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbo lygis ir optimistiški lūkesčiai lemia nuoseklų vartojimo didėjimą. Šis veiksnys nėra ištašytas uoloje: ateinančiais metais vidaus paklausa reaguos į sparčiau augsiančias kainas. Ypač tai pasakytina apie ne pirmojo būtinumo prekes, kurių paklausos lankstumo kainų atžvilgiu koeficientas – didesnis nei maisto produktų", – aiškino ekonomistas.

Augimas nuvylė

Banko "Nordea" vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pažymėjo, jog ekonomikos plėtrą šalyje stabdo išorės aplinka. Taip pat jis akcentavo menką investicijų lygį.

"Turime labai didelį vidaus vartojimo augimą, gerą viešųjų finansų padėtį, bet išorės aplinka ir menkas investicijų lygis stabdo augimą. Turint omenyje, kad vidaus vartojimo variklis nedirbs visu pajėgumu ir vis tiek augimas slops, tai tam tikras nerimo signalas turėtų būti Lietuvai", – įspėjo ekonomistas.

Ž.Maurico teigimu, norint išlaikyti stabilų ekonomikos augimą, Lietuvai būtina pritraukti daugiau užsienio investicijų ir investuoti į švietimą.

"Visų pirma turime didinti užsienio investicijų skaičių. Mastai turi būti didesni. Turime tikslingai investuoti valstybės lėšas. Investuoti į švietimą ir jo efektyvinimą. Taip turėtume skatinti pajamų nelygybės ir korupcijos mažėjimą – tai sumažintų emigraciją", – pridūrė Ž.Mauricas.

Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymėjo, kad šių metų Lietuvos BVP augimas jį nuvylė.

"Akivaizdu, kad tai nėra toks augimo tempas, kurio norėtume ir kuris leistų sparčiau vytis turtingesnes Europos šalis. Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis", – dėstė ekonomistas.

Kita vertus, R.Grajauskas pasidžiaugė dėl Lietuvos eksporto.

"Nepaisant lėto ekonomikos augimo pagrindinėse eksporto rinkose ir vis dar besitraukiančių pagrindinių Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių ekonomikų, Lietuvos eksportas šiemet demonstruoja gana gerus rezultatus. Besiplečiantis eksportas kelia ir gamybos, kurios du trečdaliai iškeliauja į užsienio rinkas, apimtis", – sakė ekonomistas.