Tenka daugiau dirbti

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti.

„Šią dieną skaičiuojame nuo 1993 m. ir stebime, kaip ji nuolatos tolsta. 1995 m. tai buvo balandžio 13 d., 2000 m. – gegužės 16 d., 2018 m. [...] – gegužės 11 d. [...]. Šiandien ta diena jau pasislinko į birželio pradžią“, – spaudos konferencijoje sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Pernai ši diena minėta gegužės 31-ąją. Birželio 6-ąją ji minėta 2022-aisiais, o birželio 15-ąją – 2021-aisiais.

Pasak E. Leontjevos, tolstanti Laisvės nuo mokesčių diena atskleidžia, kad augant viešosioms išlaidoms gyventojai vis daugiau dienų turi dirbti, kad savo mokesčiais prisidėtų prie biudžeto išlaidų finansavimo.

Jos teigimu, mokesčių našta toliau didės, o tai rodo ir Seime šiuo metu svarstomas mokestinių pakeitimų paketas.

Šiemet gynybos išlaidos paaugo tik 5 proc., o kai kurios socialinės išmokos buvo padidintos 29 proc. Vadinasi, prioritetai, kurios skelbiame viešai, ne visai sutampa su tikromis išlaidomis.

Pasigenda optimizavimo

LLRI vertinimu, Lietuva toliau didina viešąsias išlaidas, pavyzdžiui, socialinėms išmokoms, tačiau nesirūpina jų optimizavimu.

„Jei visoms išlaidoms ir toliau skiriame didesnį finansavimą, natūralu, kad tuomet mokesčių yra negana ir valdžia pradeda belstis į mūsų namus su pasiūlymais didinti mokesčius“, – teigė E. Leontjevva.

„Neįsisąmoninome, kad tam, jog skirtume lėšas gynybai, turime daugybę kitų neprioritetinių lėšų įšaldyti arba visai atsisakyti“, – pridūrė ji.

LLRI duomenimis, šiemet daugiausia – vidutiniškai 39 dienas – gyventojai dirbo, kad būtų finansuojama socialinė apsauga ir užimtumas, 21 dieną – savivaldybės, 19 dienų – sveikatos apsauga, 17 dienų – švietimas, mokslas ir sportas ir tik 13 dienų – krašto apsauga.

„Šiemet gynybos išlaidos paaugo tik 5 proc., o kai kurios socialinės išmokos buvo padidintos 29 proc. Vadinasi, prioritetai, kuriuos skelbiame viešai, ne visai sutampa su tikromis išlaidomis“, – sakė E. Leontjeva.

Jos teigimu, Vyriausybė ir šiemet jau yra suplanavusi įvairių išlaidų, neišvengiamai atitolinančių Laisvės nuo mokesčių dieną – pavyzdžiui, 40 mln. eurų kitąmet numatoma skirti nedarbo išmokoms didinti, nors padėtis darbo rinkoje dabar yra gera, o 34 mln. eurų – nemokamam visų pradinukų maitinimui.

Netinkamos paskatos

LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius tikino, kad planuojami mokesčių pakeitimai gali skatinti didžiausias pajamas uždirbančius asmenis ieškoti palankesnės aplinkos kitose šalyse, o darbo neturinčius žmones likti nedarbo spąstuose.

„Paskatos kurti, užsidirbti ir dirbti čia būtent tiems, kurie ir sukuria didžiausią vertę, mažinamos didinant mokesčius ir grasinant progresiniais mokesčiais. Kita vertus, kuriamos paskatos tiems, kurie nedirba ir nekuria vertės, pasilikti nedarbo spąstuose“, – spaudos konferencijoje teigė L. Marcinkevičius.

LLRI simbolinę Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 m., remdamasis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.