Devalvacija Latvijoje tėra laiko klausimas, sako užsienio ekspertai. Į duobę grimztančios šalies negelbsti net Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama. Tad balsų, raginančių keisti lato kursą, daugėja.
Šalininkų choras gausėja
Pranašaujančių devalvaciją daugėja. Tarptautinė finansų grupė "ING Groep" skelbia, kad tikimybė, jog latas bus devalvuotas per artimiausius tris mėnesius, siekia 30 proc., o per ateinančius metus – 50 proc. Buvęs Švedijos centrinio banko vadovas Bengtas Dennisas mano, kad Latvija pasirinkimo nebeturi, lato devalvacija neišvengiama ir tai tik laiko klausimas. Su juo sutikti linkę ir "Royal Bank of Scotland" ekspertai, jie nurodė, kad apie devalvaciją jau prabilo ir patys šalies pareigūnai.
Iki šiol Latvijos politikai sutartinai neigė bet kokią lato devalvavimo tikimybę, tačiau šią savaitę buvęs šalies vyriausybės vadovas Andris Škėlė pareiškė, kad lato vertės euro atžvilgiu sumažinimas trečdaliu nebūtų itin skausmingas dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Nors aukščiausi šios šalies vadovai ir toliau pasisako prieš valiutos kurso atsiejimą, teisingumo ministras Marekas Sėglinis jau siūlo viešai svarstyti devalvacijos pliusus ir minusus.
Dabartinis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis šios šalies dienraščiui "Diena" duotame interviu teigė, kad devalvacija būtų skausmingesnis procesas, negu tolesnis biudžeto karpymas, nes gerokai sumenktų visų žmonių pajamos, o poveikis – trumpalaikis. Vis dėlto jeigu būtų ryžtasi devalvuoti latą, pasak premjero, valiutos kursą reikėtų koreguoti bent 30 proc.
Pesimistinė prognozė pildosi
Šių metų kovo mėnesį "Royal Bank of Scotland" teigė, kad Latvijos neišgelbės milžiniška ES ir TVF parama, jos ekonomika šįmet smuks 25 proc., biudžeto deficito suvaldyti nepavyks, dėl to gali tekti devalvuoti latą net iki 50 proc. Anuomet jų prognozė vertinta kaip pernelyg pesimistinė.
Vis dėlto atrodo, kad bent iš dalies ši prognozė pildosi. Latvijos bendrasis vidaus produktas pirmą šių metų ketvirtį krito 18 proc., ateityje žadamas dar didesnis nuosmukis. Šios šalies vyriausybei taip pat nesiseka suvaldyti biudžeto deficito: vietoj sutartų 7 proc., jau planuojamas 9,2 proc. Kad biudžeto deficitą pavyktų įsprausti į naujus rėmus, suplanuotas dar vienas valstybės išlaidų karpymas, kurį birželio 17 d. turėtų tvirtinti Latvijos parlamentas.
Be to, šiuo metu Rygoje dirba TVF ir Europos Komisijos ekspertų grupė, kuri iki savaitės pabaigos turi pateikti Latvijos valdžios veiksmų šalies ekonominei ir finansinei padėčiai stabilizuoti vertinimą. Latvija liepos mėnesį tikisi gauti dar vieną pinigų injekciją, sieksiančią apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki šiol baimintasi, kad devalvacija atitolins euro įsivedimo datą ir lems didžiulius bankų nuostolius. Tačiau vienas didžiausių šioje šalyje veikiančių bankų "Swedbank" Švedijos naujienų agentūrai "Direkt" sakė, kad ne itin didelė ir kontroliuojama devalvacija, jeigu ji padėtų atsigauti smarkiai šlubuojančiai ekonomikai, yra suprantama, ir bankas jai pasirengęs. Vis dėlto banko atstovai nesiryžo spėti, kokia tikimybė, kad lato kursas bus keičiamas.
Paveiktų ir Lietuvą
Latviams nusprendus devalvuoti savo valiutą, spaudimas litui dar padidėtų. Latvija šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, į ją išvežama produkcija iki šio sudarė apie 10 proc. viso eksporto. Be to, palyginti su litu, valiutos apie 20 proc. nuvertėjusios ir kaimynėse Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Eksporto apimtis į šias šalis siekia apie 11 proc.
Ekspertai taip pat įspėja, kad visos Baltijos šalys glaudžiai susijusios – jei išauga valiutos rizika vienoje, išauga ir kitose. Todėl Latvijai devalvavus latą, gali tekti susidurti su padidėjusia šalių rizika ir vėl sumažėjusiomis galimybėmis pasiskolinti užsienio rinkose, kuriomis pastaruoju metu džiaugėsi Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.
Naujausi komentarai