Latviai rado naftos lobį?

Pasklido žinia, kad Baltijos jūroje, netoli ginčytinos teritorijos, latvių suburta tarptautinė paieškos grupė aptiko naftos telkinį, kuris, tikėtina, netrukus bus eksploatuojamas. O Lietuvoje postūmiai šioje srityje – dar negreitai, nes, geriausiu atveju, šį rudenį tik planuojama pradėti rengti naftos išteklių paieškų teisinę bazę.

Paieškas vainikavo sėkmė

Praeitą savaitę Klaipėdos uoste prisišvartavo laivas, ką tik Latvijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Lietuvos, atlikęs naftos išteklių žvalgybos darbus.

Dienraščio duomenimis, paieška buvo itin sėkminga.

Teigiama, kad aptikti du telkiniai. Vienas jų – gana didelis ir yra ne taip giliai, palyginti su Šiaurės jūra, kuri jau seniai nusėta įvairių valstybių naftos gavybos platformomis.

Pastarieji latvių tyrimų duomenys patvirtino prognozes, kad jų vandenyse Baltijos jūroje yra naftos.

Neatmetama, jog netolimoje ateityje bus vertinamos galimybės statyti platformą ir siurbti tą naftą.

Kuo mes blogesni?

Beje, jau sovietmečiu buvo žinoma, kad visi naftingi Latvijos plotai yra Baltijos jūros vakarinėje dalyje ties Liepoja ir driekiasi link Lietuvos sienos.

Žinoma ir apie pačios Lietuvos teritorinėje jūroje esančius naftos klodus, tačiau tuo klausimu iki šiol nepajudėjo net popieriniai reikalai.

Dar 2013 m. vasarį dabartinis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, o tada portalo 15min.lt žurnalistas Skirmantas Malinauskas publikavo straipsnį "Baltijos jūros nafta: latviai ruošiasi žvalgybai, o lietuviai bijo net pradėti".

Nuo to laiko praėjo šešeri su puse metų, bet mažai kas pasikeitė.

Šių metų balandį, per prezidentinę rinkimų kampaniją viešėdamas Klaipėdos regione, gyventojams premjeras S.Skvernelis tvirtino, kad išties numatoma naftos gavyba jūroje, bet tam pirmiausia esą bus skelbiamas konkursas žvalgybai atlikti.

Premjeras tąsyk pripažino, jog pas mus tam iki šiol nėra sukurta reikiama teisinė bazė.

Po šių kalbų praėjo dar trys su puse mėnesio.

Užklausus Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrių, ar yra kokių nors postūmių dėl naftos gavybos Baltijoje, gautas atsakymas nustebino.

"Klausimas dėl naftos (angliavandenilių) išteklių paieškų Lietuvos teritorijoje (Baltijos jūroje) tiesiogiai susijęs su Žemės gelmių įstatymo pakeitimu, kurio priėmimas nukeltas į Seimo 2019 m. rudens sesiją. Postūmiai šioje srityje bus galimi sukūrus tam reikiamą teisinę bazę – šiuo metu dar tam nėra teisinio pagrindo", – teigiama atsiųstame rašte.

Teoriškai esame turtingi

Teisiniam pagrindui sukurti buvo galimybė beveik 30 metų, nes dar sovietmečiu buvo žinoma, kur ir kiek netoli Lietuvos jūroje yra naftos išteklių.

Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vadovė Jurga Lazauskienė teigė, kad tyrimai dar sovietmečiu buvo atlikti visoje Baltijos jūros akvatorijoje – Lenkijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos pakrantėse.

"Tyrimai buvo atlikti dvimatės seisminės žvalgybos metodu. Rusijos, Lietuvos ir Latvijos teritoriniuose vandenyse išskirtos 53 potencialios naftai kauptis struktūros, bet buvo išgręžti tik 7 gręžiniai. Lietuvos vandenyse iš tų septynių – tik du. Tai – D5 ir E71 struktūros. Gręžiniai gręžti 1985-aisiais. Ir abiejuose gautos naftos apraiškos", – teigė J.Lazauskienė.

Geologės teigimu, pastarasis naftos išteklių vertinimas Lietuvos teritorinėje jūroje atliktas 1996 m.

"Pagal šį vertinimą, yra tikimybė, kad visoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje galėtų būti apie 80 mln. tonų naftos išteklių, iš kurių technologijomis išgauti būtų galima 20–30 mln. tonų. Bet tai yra prognoziniai ištekliai", – teigė J.Lazauskienė.

Ėmėsi aktyvių veiksmų

Kokia naftos išteklių žvalgyba ar gavyba užsiima kaimyninės valstybės, esą nėra žinoma, nes nėra teisinių reikalavimų informuoti kaimynus apie savo vykdomą veiklą, išskyrus tai, ką reglamentuoja tarptautinės konvencijos, susijusios su aplinkosauga.

Tas naftingos ginčytinos teritorijos plotas šalia Lietuvos ir Latvijos galėtų siekti apie 10 tūkst. kvadratinių metrų.

"Tas naftingos ginčytinos teritorijos plotas šalia Lietuvos ir Latvijos galėtų siekti apie 10 tūkst. kvadratinių metrų. Duomenimis, kuriais disponuoja Lietuva, ten galėtų būti 5 naftos telkinių struktūros, kuriose galėtų būti apie porą mln. tonų išgaunamų, spėjamų-prognozinių naftos išteklių", – patvirtino J.Lazauskienė.

Latvijoje jau po nepriklausomybės atgavimo buvo atlikti seisminės žvalgybos darbai, ten teritoriniuose vandenyse išgręžtas naftos paieškos gręžinys.

Tačiau naftos jame esą aptikta nebuvo.

"Mūsų žiniomis, latviai buvo paskelbę konkursą dėl angliavandenilių žvalgybos ir gavybos Latvijos Respublikos teritorinėje jūroje, netoli ginčijamų vandenų, yra išduotas leidimas veiklai ir numatyta veikla vykdoma šiuo metu", – teigė J.Lazauskienė.

Dienraščio duomenimis, praėjusią savaitę tarptautinė paieškos grupė Baltijos jūroje, netoli Latvijos ir Lietuvos ginčytinų vandenų (nes iki šiol dar nėra ratifikuota jūros sienos sutartis), ir aptiko nemenką naftos telkinį.

Sutarties ratifikavimo dilema

Jūros sienos su Latvija ratifikavimo epopėja tęsiasi jau daugiau nei 20 metų.

Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje tarp abiejų Baltijos kaimynių pasirašyta dar 1999 m. liepos 9 d. Palangoje.

Lietuvos Seimas šią sutartį vienbalsiai ratifikavo tų pačių metų spalį.

Tada posėdyje Užsienio reikalų komiteto vardu pranešimą dariusi komiteto atstovė Laima Andrikienė pabrėžė, kad "sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta į 1993 m. sutartį tarp Lietuvos ir Latvijos dėl valstybinės sienos atkūrimo, taip pat buvo vadovautasi 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija bei tarptautine jūros ploto atribojimo praktika".

Sutartyje aptartas ir mineralinių išteklių eksploatavimas.

"Lietuvos ir Latvijos jūros siena ir ši sutartis – tai, be abejo, kompromisinis sprendimas, tai ilgų derybų ir nuolaidų, atsižvelgimo į tarptautinius sutarčių reikalavimus variantas, ir, matyt, šiuo metu vienintelis optimalus variantas. Kitoks galėtų būti veikiausiai apskritai jūros sienos tarp Lietuvos ir Latvijos nebuvimas, o tai, manau, būtų prastas sprendimas abiem valstybėms", – savo pranešime Seimui pažymėjo L.Andrikienė.

Dvišalę sutartį dėl sienos nustatymo prieš 20 metų ratifikavo tik Lietuva.

Latvija ir toliau siekia pirmiausia pasirašyti ekonominį susitarimą, ištirti jūroje esantį naftos telkinį, kurio, kaip paaiškėjo, didžioji dalis yra Lietuvos teritorijoje, ir tada baigti sienos įteisinimą.

Mūsų kaimynai ratifikuoti jūros sienos sutartį  delsia iki šiol ir bent jau iki šiol latvių pozicija šiuo klausimu nebuvo pakitusi.

Puiki terpė propagandai

Situaciją, kai dvi valstybės 20 metų neturi galiojančios jūros sienos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ne taip seniai pavadino paradoksalia.

Šis paradoksas, pasirodo, yra puiki terpė propagandiniam karui.

Vos tik šių metų pavasarį viešumoje vėl prabilta apie jūros sienos su Latvija ratifikavimą ir naftos išteklius Baltijos jūroje, prokremliškame tinklalapyje rubaltic.ru pasirodė Denio Ivanovskio pavarde pasirašytas rašinys apie tai, kad "Pabaltijo sesės" taip ir nesugebėjo išspręsti teritorinių vandenų ir žemės gelmių klausimo.

Šiame tekste eskaluojama, jog pagrindinė Lietuvos ir Latvijos nesutarimų priežastis – potencialūs naftos telkiniai Baltijos jūroje.

Toliau tekste mėgaujamasi, kaip dvi kaimynės nuo 1994 m. "pešasi" dėl gausaus naftos telkinio jūroje ir jau 20 metų niekaip neratifikuoja jūros sienos sutarties.

Ir šiandien esą "jūros sienos susitarimo klausimas įvarytas į aklavietę".

"Kol jūros siena neužfiksuota, nė viena naftos kompanija nenorės šiame regione pradėti visavertės angliavandenių žvalgybos arba gavybos. Taip pasireiškia išgarsinta "pabaltijietiška vienybė", – džiūgavo susidariusia situacija besimėgaujantis prokremliško portalo teksto autorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aitvaras

aitvaras portretas
Ko jus cia triedaliojate.Tos naftos juroje,tai kaip sunio pamyzta.Neverta net jos siurbti.Geriau tie 30 metu plepantys asilai is valdzios greiciau statytu vejo parkus juroje.Ir valstybine imone,o ne koks apsisikes verslininkas,tai nors elektros nereiketu pirkti,o ir parduoti galetume.Samdo uzsienio firma,kad istirtu,ar hidroakumuliacine galima plesti ir penkta bloka statyti.Idiotu gauja mus valdo.Ar Lietuvoje visi kvaili,kad valstybine firma to negali istirti.Pinigus tratins uzsienieciams,nes gi Europos pinigai,I kalejimus ir lagerius tokius valdanciuosius susodinti reiketu.Nieko patys nesugeba,tik liezuviais malti kaip turgaus bobos.

Anonimas

Anonimas portretas
LT kaip visada - o yra, o paskui 100 metu daro. Kaip Klaipedoje Silutes pl. sankryza pervarko jau 3 metus, toks ispudis kad ne esama kelia pertvarka, o i kosmasa srenda.

Geologas

Geologas portretas
Reikejo seniai pirmiems isgrest skyle savo teritorijoje ir visa nafta is latviu puses butu subegusi i tustejancia musu puse. Dabar taip padarys latviai ir tokiu pzt budu pavogs musu nafta
VISI KOMENTARAI 55
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių