Jei vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertintų kliento mokumą, klientas nebeturėtų pareigos mokėti ne tik netesybų, bet ir palūkanų, sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

„Taip pat siūlytume įdiegti „nusiraminimo laikotarpį“, kad klientas, pateikęs paraišką gauti kreditą, negalėtų gauti jo nedelsiant, o gautų mažiausiai po dviejų dienų, kai dar kartą patvirtintų, kad jam tikrai reikia paskolos“, – LRT radijui teigė Lietuvos banko atstovas.

Šių metų liepos 1 d. duomenimis, vadinamuosius mažuosius ir kitus vartojimo kreditus teikiančių bendrovių klientai buvo pradelsę grąžinti daugiau kaip 15 tūkst. kreditų. Tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį.

Ypač į skolas įklimpęs jaunimas. Apie 40 proc. visų pradelstų mokėjimo sutarčių priklauso jaunesniems nei 25 metų asmenims.

Pasak finansines paslaugas prižiūrinčio Lietuvos banko padalinio direktoriaus V. Šapokos, griežtinti vartojimo paskolų išdavimą būtina dėl dviejų priežasčių. Pirma – kad kredito davėjai skolintų atsakingiau, antra – kad gyventojai paskolų rinkoje taip pat elgtųsi racionaliau.

„Siūlome [...] sumažinti maksimalias palūkanų normas. Šiuo metu galioja 200 proc., siūloma mažinti iki 50 proc.“, – kalba V. Šapoka.

Įvedus „nusiraminimo laikotarpį“, kuris taikomas kai kuriose šalyse, V. Šapokos teigimu, išvengtume neracionalių emocinių paskolų, tokių kaip prasilošus kazino ar imant vadinamąsias naktines paskolas.

„Dar siūlome nustatyti reikalavimą, kad vartojimo kreditų įmones valdantys asmenys – tiek savininkai, tiek vadovai – būtų nepriekaištingos reputacijos“, – pabrėžia jis.

Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas jau pateiktas Finansų ministerijai. Tikimasi, kad Seime jis bus svarstomas kitų metų pradžioje.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija: priežiūros tarnybos siūlymai dėl smulkiųjų kreditų prasilenkia su racionalumu

Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikė siūlymus vėl keisti Vartojimo kredito įstatymą. Siūloma keturiskart mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), riboti asmenų galimybę patogiai sudaryti vartojimo kredito sutartį, suvaržyti galimybę skolintis pajamų pritrūkusiems. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija sako, jog tokie siūlymai prasilenkia su racionalumu ir tik nustums vartotojus į padidintos rizikos zoną šešėlyje.

„Spekuliuojant iš konteksto ištrauktais skaičiais, bandoma piešti grėsmingą vartojimo kreditų rinkos paveikslą, greičiausiai siekiant asmeninių dividendų, ar norint užpudruoti tarnybos neveiklumą. Reali situacija yra ta, jog jau dabar Lietuvoje yra mažiausios smulkiųjų vartojimo kreditų kainos, griežčiausias reguliavimas Europos Sąjungoje, 93 proc. imančiųjų kreditus laiku vykdo prisiimtus įsipareigojimus, o pati rinka užima tik 0,5 proc. finansų sektoriaus. Kažkam, matomai, naudinga, kad smulkiųjų kreditų verslo Lietuvoje paprasčiausiai neliktų“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas. Pasak jo, pagal LB siūlymą, įmonė pvz. 500 litų 14 dienų turėtų paskolinti už ne daugiau kaip 4,7 Lt, tai atitiktų Priežiūros tarnybos siūlomą 50 proc. BVKKMN  – tuo pačiu reikalaudama laikytis griežto mokumo tikrinimo.„Kaip galima tinkamai įvertinti vartotojo mokumą, jei nustatyta kainos riba nepadengia net patikrinimo duomenų bazėse kaštų? Šiuo metu įmonės mokumą tikrina maždaug 16 duomenų bazių: Sodra, Gyventojų registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema (SAIS), Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, Areštų registras, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Hipoteka ir daugelis kitų. Kiekviena užklausa kainuoja po kelis litus. Apie kokį dar papildomą tikrinimą gali būti kalba? Priežiūros tarnyba verčiau turėtų kontroliuoti, kaip jau nustatytų teisės aktų laikosi neasocijuotos bendrovės arba dar daugiau – aktyviai veikiančios šešėlyje, ten kur yra reali probleminė zona“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, dirbtinai nustatant kainą, už kiek įmonė turi sukurti paslaugą, yra mažinama konkurencija – mažų sumų ir trumpų terminų kreditai į tokius ribojimus netelpa, nes trumpų kreditų kaštai yra santykinai brangesni. „Juk ar kiti skolina 50 tūkstančių, ar mes skoliname 500 litų – mokumo tikrinimo bei vertinimo ir administraciniai kaštai yra praktiškai tie patys. Todėl įmonės negalės teikti smulkiųjų kreditų ir vartotojai bus priversti skolintis didesnes sumas ir ilgesniam terminui nei jiems reikia, o viešai bus galima pasigirti, jog vartotojai apsaugoti“, – dėstė L. Valickas.

Estijoje neseniai buvo svarstyti siūlymai įvesti BVKKMN ribas ir buvo jų atsisakyta –  išanalizavus padaryta išvada, jog jie nepadeda gerinti vartotojų teisių apsaugos, tačiau galimai pažeidžia Konstitucines teises. Jokioje ES valstybėje vienu metu negalioja tiek apribojimų smulkiųjų kreditų sektoriui kiek Lietuvoje.

„Požymių yra, jog tokie siūlymai prieštarauja ES ir Konstitucijai – vartojimo kreditai teikiami ir nuotoliniu būdu, vadinasi Europos Sąjungos šalių verslo subjektai, bus geresnėje situacijoje nei Lietuvoje veikiančios finansų įmonės. Jau dabar pastebime, jog daugėja įmonių, teikiančių vartojimo kredito paslaugas iš už Lietuvos Respublikos sienos ribų. Kredito prieinamumo ribojimas taip pat galimai pažeidžia žmogaus konstitucines teises“, – sakė asociacijos vadovas. Pasak jo, kitas LB Priežiūros tarnybos siūlymas ilginti laiką, per kurį negali būti išduodamas kreditas – kerta konkurencingumo šaką. „Operatyvumas yra šios paslaugos išskirtinumas ir pridėtinė vertė – saugant pavienių žmonių interesą, atimama gausybės kitų žmonių teisė gauti paslaugą operatyviai, juk dažnai skubios paskolos prireikia neatidėliotiniems atvejams“. 

VDU lektorius Paulius Astromskis, neseniai tarptautinėje konferencijoje skaitęs pranešimą apie smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus reguliavimą, teigia, jog į kredito prieinamumo mažinimą žaibiškai reaguoja šešėlinis verslas. „Kai reguliuojamoje rinkoje tampa pernelyg sudėtinga skolintis, pasipila gausūs skelbimai laikraščiuose ir internete siūlantys greitas paskolas, suaktyvėja virtualios vadinamosios kreditų biržos. Kritimas, fiksuojamas legalios rinkos, faktiškai gali atspindėti kokią dalį legalios rinkos perima šešėlis, nes smulkiųjų vartojimo kreditų paskola didžiajai daliai šio sektoriaus klientų būna jau paskutinė įmanoma galimybė legaliai pasiskolinti“, – sako VDU lektorius Paulius Astromskis, jau penkerius metus moksliniais tikslais besigilinantis į smulkiųjų vartojimo kreditų temą. Pasak jo, mažinant kredito prieinamumą, taip pat auga skurdas, daugėja smulkių smurtinių nusikaltimų skaičius, mažėja vartotojų apsauga.

Asocijuotos įmonės siekia skatinti gyventojus atsakingai naudotis smulkiaisiais vartojimo kreditais. Netrukus startuos programos šviečiamasis portalas vartotojams, taip pat veiklą pradės nepriklausomas kredito arbitražas spręsiantis ginčus dėl smulkiųjų kreditų bei registras „Neteikite man kredito“ – jau anksčiau pristatytas Lietuvos bankui. Programą inicijuoja asocijuotos įmonės, atsakingai veikiančios smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriuje. Visos jos yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito davėjų sąrašą, reguliariai audituoja savo veiklą ir teikia bankui periodines ataskaitas.

Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, šalyje buvo sudaryta 210 tūkst. smulkaus vartojimo kredito sutarčių – 8,7 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma šiuo laikotarpiu buvo 379 litai. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, finansų sektoriuje užima apie 0,5 procento; sektoriuje dirba per 600 darbuotojų.