„2026 metams įvertinus visas aplinkybes – tiek akcizų didėjimą, tiek naftos kitimo tendencijas, galima prognozuoti, kad degalai bus nuo 3 iki 11 centų brangesni negu šiais metais. 11 centų – pagal pesimistinį scenarijų. Dyzelino kaina visus metus taip pat turėtų būti didesnė už benzino kainą“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė agentūros Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas Vytenis Gudelis.

Jis pridūrė, kad akcizų poveikis kainoms bus jaučiamas trumpuoju laikotarpiu, tuo metu ilgainiui bus svarbūs ir kiti faktoriai.

„Akcizų padidėjimas didina degalų kainas trumpuoju laikotarpiu (...), tačiau ilgesniu laikotarpiu, po dviejų–trijų mėnesių įsijungia kiti veiksniai: naftos kainų kitimas, gamintojų ir prekybinių maržų pokyčiai. Tai parodė ir šių metų benzino kainos pokyčiai – nors akcizas padidėjo, vidutinė kaina yra apie du centus mažesnė už 2024 metų vidutinę kainą“, – kalbėjo V. Gudelis.

Benzino akcizas nuo sausio didės pagal dar ankstesnio Seimo patvirtintą planą – kintamoji jo dalis didės 49 eurais už 1 tūkst. litrų, o pastovioji liks tokia pati – 466 eurų. Dėl to litras benzino turėtų brangti beveik 5 centais. 

Seimas dar 2023 metų gegužę priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą – pagal jį prie akcizų tarifų nuo šių metų skaičiuojama CO2 dedamoji. Dėl to benzino akcizas nuo šių metų sausio didėjo 10 proc., dyzelino – apie 27 proc., žymėtas dyzelinas – 42 proc., suskystintų automobilių dujų – apie 22 proc.

Tuo metu dabar Seime svarstomas Vyriausybės siūlymas kitąmet mažiau nei planavo ankstesnė valdžia didinti dyzelino akcizą – keturiais, o ne 10 centų už litrą. Jei Seimas pritartų siūlymui, jo akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.

Kaip gruodžio pradžioje rašė BNS, Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad CO2 dedamoji nuo 2026-ųjų nebūtų didinama ne tik transporte, bet ir žemės ūkyje naudojamam dyzelinui ir suskystintoms naftos dujoms (SND).