Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimas, kad rusai derasi su "PKN Orlen" dėl Mažeikių gamyklos pardavimo, per Lietuvą nusirito lyg cunamis. Dėl tolesnių šalies veiksmų nesutaria net aukščiausi šalies vadovai.

Derybos nevyksta

Su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį Suomijoje susitikęs Rusijos premjeras V.Putinas pareiškė, kad Maskva derasi su lenkais dėl "Orlen Lietuvos" gamyklos pardavimo.

Tačiau vakar po susitikimo su aukščiausiais mūsų šalies pareigūnais bendrovės "Orlen Lietuva" generalinis direktorius Krystianas Pateris oficialiai paneigė V.Putino žodžius.

"Nėra jokių derybų dėl "Orlen Lietuvos" pardavimo Rusijos bendrovėms", – po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene žurnalistams tvirtino K.Pateris.

Tačiau daugiau informacijos "Orlen Lietuvos" vadovas nepateikė. Jis pareiškė nenorįs komentuoti politikų teiginių: "Mes komentuojame tik faktus, o faktai tokie, kad derybų nėra."

Tiesa, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos direktorius pridūrė, kad Lenkijos koncernas neatsisako planų įsigyti "Klaipėdos naftą": "Kalbėdami rasime sprendimus. Ne tam "PKN Orlen" 2006 m. atėjo į Lietuvą, kad taip greitai ir taip lengvai pasiduotų."

Toks pareiškimas gana logiškas, mat pardavę Mažeikių gamyklą rusams, lenkai savo pašonėje įsitaisytų itin stiprų konkurentą.

Netyla ginčai dėl terminalo

Beje, iš susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene K.Pateris išėjo patenkintas, mat ši jam pažadėjo, kad pasiūlys Prezidentei "Klaipėdos naftos" terminalo klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje.

"Lietuva suinteresuota, kad Lenkijos įmonė ir toliau būtų "Orlen Lietuvos" savininkė ir dirbtų Lietuvoje, kad tai būtų mūsų partnerė", – kalbėjo Seimo pirmininkė.

I.Degutienė taip pat siūlo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybėms kreiptis į Europos Komisiją ir paraginti ją aktyviau derėtis su Rusija dėl naftos tiekimo atnaujinimo naftotiekiu "Družba".

Jau kurį laiką Lenkija daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ši koncernui "PKN Orlen" parduotų naftos terminalą "Klaipėdos nafta", per kurį "Orlen Lietuva" eksportuoja savo produktus. Iki šiol "Klaipėdos naftą" valdanti Vyriausybė net nesileisdavo į kalbas ir kategoriškai atsisakydavo parduoti strategiškai svarbią įmonę.

Sužibusias lenkų viltis vėl sėsti prie derybų stalo vakar prigesino Prezidentė D.Grybauskaitė. Ji kategoriškai pasisako prieš strateginių objektų pardavimą, todėl nemato reikalo Valstybės gynimo taryboje svarstyti klausimą dėl "Klaipėdos naftos".

"Prezidentės principinė pozicija tokia, kad ji yra kategoriškai prieš strateginių objektų pardavimą, todėl nemato reikalo "Klaipėdos naftos" klausimą svarstyti Valstybinės gynimo taryboje. Prezidentės prioritetas yra ne Lietuvą išparduoti, o Lietuvą išsaugoti", – BNS sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Rusai – geresni partneriai?

Kaip jau rašėme, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina Vyriausybę kreiptis į Briuselį dėl galimo Mažeikių gamyklos pardavimo rusams. Tačiau kiti politikai jokios grėsmės neįžvelgia. Penktadienį per Seime vykusią spaudos konferenciją socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Justinas Karosas dėstė, kad jei "Orlen Lietuvą" perimtų rusai, bendrovė veikiausiai atsigautų, atgytų Būtingės terminalas, o Lietuvos biudžetas pasipildytų.

"Mes matome aiškią ūkinę problemą. Jei "Mažeikių nafta" pradės gerokai efektyviau dirbti, mokėti daugiau mokesčių į šalies biudžetą, o per Būtingės terminalą bus galima eksportuoti žalią naftą, nuo to Lietuvos ekonomika tik pagerės. Duok, Dieve, kad pagaliau ūkiniai santykiai atsiribotų nuo ekonominio landsbergizmo", – kalbėjo V.Andriukaitis.

J.Karosas pridūrė, kad Rusijai perėmus bendrovę netrukus atgytų ir "Družbos" naftotiekis. Tiesa, jis pripažino, kad, nepaisant ekonominės naudos, toks sandoris saugumo požiūriu "turėtų tam tikrų niuansų". Tačiau vėliau jis pabrėžė, kad šiais laikais ekonominiai ryšiai svarbesni už gryną politiką.

V.Putino žvalgybos akcija

J. Karosas taip pat teigė abejojantis, ar tokio rango žmogus kaip Rusijos premjeras V.Putinas dėstytų gandus. Tačiau naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neatmetė galimybės, kad tokiais pareiškimais V.Putinas tik "zondavo situaciją".

A.Ažubalis svarstė, kad Rusijos premjeras galėjo sąmoningai užsiminti apie Rusijos bendrovių derybas dėl bendrovės "Orlen Lietuva" pardavimo, norėdamas patikrinti Lietuvos Prezidentės, kitų šalies politikų ir visuomenės reakciją.

"Nesiimu nieko tvirtinti, ten kas nors melavo ar nemelavo. O gal zondavo, aš taip galiu pasakyti, – sakė A.Ažubalis. – Tačiau manau, kad mes turime pasitikėti savo strateginiais partneriais lenkais. Kalbos, kad "PKN Orlen" derasi su kažkuo dėl ("Mažeikių naftos" – red. past.) pardavimo, vyksta jau dvejus metus, ir visą tą laiką bendrovė šiuos gandus neigė. Taigi nematau prasmės leistis į visokias spekuliacijas."