- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valdantiesiems svarstant galimybę apmokestinti didžiųjų bankų ar kredito unijų turtą, prieš kelerius metus tokį mokestį įvedusios Lenkijos ekspertas tvirtina, kad jis yra žalingas tiek bankams ir jų klientams, tiek visai šalies ekonomikai.
Lenkijos bankų asociacijos eksperto Mariuszo Zygierewicziaus (Marjušo Zygerevičiaus) teigimu, mokestis Lietuvoje turėtų neigiamos įtakos konkurencijai bankų rinkoje, šaliai būtų sunku pritraukti naujų užsienio bankų.
„Atsakymas labai lengvas – aš netikiu, kad nauji bankai bus pasiruošę ateiti. Jei pelningumas yra mažesnis, tai yra negatyvas potencialiems investuotojams“, – Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Zygierewiczius.
„Galime pasakyti atvirai – per paskutinius keletą metų Lenkijoje nebuvo įkurtas nė vienas naujas bankas, nei tarptautinis, nei vietinis. Mes tik stebėjome didesnę konsolidaciją ir sumažėjusį investuotojų skaičių“, – pridūrė ekspertas.
M. Zygierewiczius taip pat nurodė, kad įvedus mokestį nustojo augti Lenkijos bankų turtas, iš sektoriaus pradėjo trauktis užsienio kapitalas.
Anot jo, 2016 metais Lenkijoje įvestas bankų turto apmokestinimas sumažino šio sektoriaus konkurencingumą ir susilpnino mažiausius rinkos žaidėjus. Tuo metu didžiųjų šalies bankų padėtis, pasak eksperto, yra geresnė, nes jie gali labiau apriboti savo išlaidas.
„Prieš įvedant mokestį, mes Lenkijoje turėjome 38 bankus, dabar turime tik 31 (...). Įvedus mokestį didieji bankai dar labiau sustiprėjo, mažieji susilpnėjo. Mes turėjome labai konkurencingą bankų rinką, dabar turime aštuonių didelių bankų grupę, kuri uždirba didžiausius pelnus“, – pabrėžė M. Zygierewiczius.
„Didžiųjų bankų ekonominė situacija yra geresnė, jie gali padengti ir drastiškiau riboti savo išlaidas“, – sakė Lenkijos ekonomistas.
Jo teigimu, įvedus bankų mokestį, Lenkijos gyventojams tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač būstui ir verslui. Paskolų marža, 2015 metais buvusi 2,24 proc., 2017-aisiais išaugo iki 2,68 procento.
„Bankų sektorius Lenkijoje niekada neprieštaravo mokesčio įvedimui. Bet mes sakome, kad mokesčio struktūra yra blogiausia, kokią galima pasirinkti. Mes radome labai mažai pavyzdžių, kur yra apmokestinami aktyvai“, – kalbėjo Lenkijos ekspertas.
Be Lenkijos, panašus mokestis taip pat galioja Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
R. Karbauskis: bankų mokestį svarsto ir Švedija
Tuo metu Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad panašų mokestį svarsto ir Švedija. Anot jo, tai šaliai leistų padidinti gynybai skiriamas išlaidas nuo 1 iki 1,5 proc. BVP.
„Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių“, – pranešime sakė R. Karbauskis.
„O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus keliant pensijas, kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“, – klausė „valstiečių“ lyderis.
Švedija nori nuo 2022 metų padidinti išlaidas gynybai, papildomų biudžeto pajamų surinkdama bankų sąskaita, tačiau Švedijos bankų asociacija kritikuoja siūlymą ir teigia, jog bankai ir taip moka didelius mokesčius.
Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti valdančiųjų siūlymą apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...