Lenkijos ekonomika per visą Europos krizės laikotarpį buvo galva aukščiau. Valstybė labai aktyviai dirbo su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais ir abipusis bendradarbiavimas leido pagerinti šalies biurokratinio aparato efektyvumą, užtikrinti stabilų augimą ir pasitikėjimą Lenkijos ekonomika.

Tyrimų instituto "Social Dynamics International" partneris

Augimo variklis – bankai

Praėjusiais metais Lenkijos ekonomika augo solidžiai ir sudarė 4,5 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir tai šalis sugebėjo pasiekti įgyvendindama sudėtingas ir skaudžias taupymo programas, kuriomis buvo ypač smarkiai apkarpytos biudžeto išlaidos. Vienas pagrindinių aspektų, užtikrinusių sėkmingą ekonomikos augimą ir stabilumą, yra bankų sistema. Skirtingai nei Europoje, Lenkijos bankai yra pelningi, atitinka visus kapitalo reikalavimus, ir, svarbiausia, yra visiškai likvidūs. Tai ypač svarbu verslui ir užsienio investuotojams, kurie dairosi įdomių pirkinių ar naujų "plyno lauko" investicijų šioje šalyje. Nes bankai noriai finansuoja tiesiogines užsienio investicijas, todėl dabar, kai palūkanos pasiekė rekordines žemumas, o šalies finansų sektorius pasiruošęs skolinti, yra ypač tinkamas metas tai daryti Lenkijoje.

Galioja visos rizikos

Nors bankų sektorius šalyje yra sveikas, daugiau nei 60 proc. jo priklauso Europos bankams. O tai verta pabrėžti, nes Europos bankai šiuo metu atrodo prasčiausiai, palyginti su bet kuriuo kitu pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu. Sulauksime stipresnio šoko pagrindinių Lenkijos bankų sistemos dalyvių savininkų bendrovėse, ir šalies kredito rinkos sustos, o tai labai greitai įstums šalį į recesiją. Kita priklausomybė nuo Europos – daugiau nei 75 proc. Lenkijoje padarytų tiesioginių užsienio investicijų yra iš euro zonoje esančių investuotojų. Tai sukuria dar vieną papildomą riziką, nes labai daug įmonių Lenkijoje yra priklausomos nuo papildomų investicijų iš pagrindinių Europos bendrovių. Tai dar kartą parodo, kokią didelę priklausomybę nuo Europos krizės eigos turi ši šalis.

Lenkijos nekilnojamojo turto sektoriaus finansavimas yra labai panašios struktūros kaip Lietuvoje – apie du trečdalius paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti yra išduotos užsienio valiuta. Tik Lietuvoje ši dominuojanti valiuta yra euras, o Lenkijoje – Šveicarijos frankas. Tai vėl yra papildoma rizika, į kurią reikėtų atsižvelgti investuotojams, siekiantiems įsigyti nekilnojamojo turto ar pradėti statybos projektus Lenkijoje. Labai svarbu įvertinti ne tik projekto riziką, tačiau ir galimą bankų finansavimo sustojimą, paklausos nebuvimą arba smarkų rinkos kainų kritimą.

Priklausoma nuo Vokietijos

Žinoma, reikia įvertinti ir rizikas, kurių yra kiekvienoje šalyje. Lenkijos augimo ir sėkmės fenomenas yra paaiškinamas žemomis kainomis ir atlyginimais, statybų bumu, taip pat stipriu eksportu. Tačiau šalyje kainų lygis jau yra pakilęs ir darbo jėgos kaina nebe tokia konkurencinga kaip anksčiau. Kai kurie investuotojai yra prabilę apie gamybos iškėlimą iš Lenkijos į pigesnes šalis. Planuojama, kad šiais metais šalies ekonomika augs lėčiau ir pasieks apie 2,5 proc. Lenkija yra labai įdomi sritis investicinėms bendrovėms, ieškančioms įdomių objektų gamybos sektoriuje. Lietuvos investuotojų įsigijimai maisto pramonėje ir prekybos sektoriuje buvo stambiausi pastarojo meto sandoriai.

Nors Lenkija turi tikrai patrauklių investicinių objektų, jos ekonomika labai priklausoma nuo euro zonos krizės eigos. Apie 60 proc. Lenkijos eksporto yra būtent į pagrindines euro zonos šalis, taip pat Lenkijos gamybos sektorius labai stipriai susietas su Vokietijos gamybos įmonėmis, nes pastaroji šalis tam tikrą dalį gamybos procesų yra perkėlusi į mūsų kaimynę. O tai sukuria ypatingą priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos, kuri, nors vis dar tempia visą Europą, tačiau gali labai greitai pasukti priešingu keliu.

Prognozės

Labai svarbu paminėti faktą, kad vienas sektorius, kurio augimas tikrai nesustos šioje šalyje, yra infrastruktūros plėtimas. Ypatingas dėmesys skiriamas naujiems keliams tiesti. Tam Lenkija permetė didelę dalį ES lėšų, kai Europos Komisija ėmė reikalauti, kad pagrindinis Europos ir Azijos transporto koridorius būtų saugus. Tokios pačios nuomonės laikosi ir TVF. O Lenkija, nors ir mažina biudžeto išteklius, kaip prioritetinę kryptį yra nustačiusi infrastruktūros objektus. Todėl investuotojams, kurie yra susiję su statyba ir keliais, tai turėtų būti svarbi žinia. Tai, kad Lenkija užsibrėžė tikslą mažinti biurokratijos naštą ir lengvinti statybos leidimų išdavimą bei žemės naudojimą, yra svarbus aspektas – jis rodo, kad šalis veikia nuosekliai gerindama investicinę aplinką.

Kitas ypač vertingas faktas yra tai, kad Lenkijoje palūkanų normos yra žemos ir jų nesiruošiama didinti. Bendradarbiaujant su TVF yra priimti sprendimai, kuriais teigiama, kad ateityje jos ne tik nebus keliamos, tačiau gali būti ir mažinamos. Net ir pesimistinio scenarijaus Europoje atveju Lenkijos valiuta yra gana stipri, kad galėtų absorbuoti smūgį, o centrinio banko rezervai ir papildoma kredito linija iš TVF turėtų užtikrinti, kad bankų krizės grėsmė šalyje bus minimali.

Investicinėms įmonėms svarbu nuolat stebėti privatizavimo procesus, nes Lenkijoje vis dar nemaža dalis pramonės ir kitų sektorių bendrovių yra valdomos valstybės. Neseniai šalyje viešėjusi TVF komanda kaip vieną iš prioritetinių biudžeto politikos krypčių nurodė paspartinti privatizacijos procesus. Tai atveria galimybes įeiti į strateginius verslus ir kitas neefektyviai valdomas įmones.

Lietuvos prekyba su Lenkija (mlrd. litų)

2010 2011 2012 1 pusmetis

Eksportas 4,2 4,8 2,4

Importas 5,4 7,1 4,6

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje*

Šalis Investicijos (mlrd. litų) Proc.

Švedija 7,7 17,9

Lenkija 5,5 12,8

Vokietija 4,4 10,3

Nyderlandai 3,8 9

Rusija 2,7 6,3

Norvegija 2,6 6,1

Estija 1,9 4,4

Danija 1,7 4

Suomija 1,7 4

Kanada 1,5 3,4

Kitos šalys 9,4 21,8

Iš viso 42,9 100

* 2012 03 31 duomenys

Komentarai

Aleksandras Izgorodinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas

Nors matomas tam tikras Lenkijos ekonomikos sulėtėjimas, tačiau iš visų Baltijos regiono valstybių Lenkija išsiskiria vienu sparčiausių augimo tempų visoje ES. Šių metų antrą ketvirtį ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., nors pirmą ketvirtį Lenkijos ekonomika kilo 3,5 proc., o praėjusių metų paskutinį ketvirtį – 4 proc. Lenkijos ekonomikos augimo sulėtėjimą lemia vidaus vartojimas. Vartotojų lūkesčiai keičiasi dėl padėties euro zonoje, nors situacija darbo rinkoje išlieka gana gera, bet šiek tiek didėja nedarbo lygis, todėl gyventojai priima sprendimą taupyti. Namų ūkio vartojimo tempas sulėtėjo nuo 1,7 proc. šių metų pirmą ketvirtį iki 1,5 proc. antrą ketvirtį.

Tačiau Lenkijos ekonomikai lėtėti didesnę įtaką nei mažėjantis namų ūkių vartojimas turėjo įmonių investicijų atsitraukimas. Tam įtakos turi blogėjanti makroekonominė aplinka euro zonoje ir dėl to atsiradęs įmonių neapibrėžtumas dėl ateities.

Nors Lenkijos ekonomika laikosi labai gerai ir dabartinė jos būklė yra labai toli iki recesijos, net iš tolo neprimena krizės. Pirmiausia todėl, kad palyginti gerai laikosi Vokietijos ekonomika, nes ši šalis yra pagrindinė Lenkijos prekybos partnerė. Vokietijos ekonomika laikosi gerokai geriau nei euro zonos vidurkis, ekonomikos auga taip pat gana sparčiai. Kol Vokietija laikysis gerai, tol tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ekonomika augs.

Lenkijos ekonomikos padėtis Lietuvai yra labai svarbi. Lenkija patenka į dešimt didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Lenkijai atitenka 5,8 proc. viso Lietuvos eksporto, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Lenkiją siekia 5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tiesa, kai kurių produktų eksportas iš Lietuvos į Lenkiją mažėja. Per šešis šių metų mėnesius beveik 65 proc. sumažėjo chemijos produktų eksportas bei 34 proc. krito medienos eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau toliau smarkiai auga maisto prekių (40 proc.), tekstilės ir odos (26 proc.), metalo (14 proc.) gaminių eksportas į Lenkiją. Lietuvos eksporto į Lenkiją rezultatai yra geri, o tai atspindi ir Lenkijos ekonomikos būklė.

Milda Dargužaitė

VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinė direktorė

Dėl reikšmingos investicijos į "Mažeikių naftą" (dabartinė "Orlen Lietuva") Lenkija yra antra didžiausia investuotoja Lietuvoje. Lenkų investicijos Lietuvoje daugiau orientuotos į jų įmonių plėtrą ir pardavimą, panašiai kaip ir lietuvių investicijos Lenkijoje, o Lietuva siekia investicinių projektų, kad atvertų kelią į naujas eksporto rinkas. Todėl užsienio investicijų skatinimo atžvilgiu Lenkija Lietuvai įdomesnė ne kaip potenciali investuotoja, o kaip konkurentė. Tarptautinėje arenoje Lietuva dažnai konkuruoja su Lenkija, ypač dėl investicijų į paslaugų centrus. Esame kaimynės, kurių panaši infrastruktūra, išlaidos, darbuotojai, tačiau Lietuva dažnai pralaimi vien dėl vidaus rinkos dydžio, kuris investuotojams patrauklus tiek dėl tikimybės rasti daugiau tinkamų darbuotojų, tiek naujų vartotojų.

Vygandas Uksa

VšĮ "Versli Lietuva" atstovas Lenkijoje

Lietuvos verslininkai labiau krypsta į Rytų rinkas: Ukrainą, Baltarusiją ar Kazachstaną. Tačiau Lenkijos rinka atrodo stabiliausia regione, jos patikima politinė bei ekonomine situacija. Žinau, kad Lietuvos verslui Lenkijoje yra vietos ir tas potencialas neišnaudojamas šimtu procentų. Lietuvos įmonių veikia per maža Lenkijoje ir dažnai pasirenkama klaidinga strategija žengiant į rinką. Lenkija vilioja verslininkus, nes yra didelė ir artima šalis, čia pastebimas stabilus ūkio augimas, nebloga perkamoji galia ir pan. Nenuostabu, kad tokioje šalyje susiduriame su didele konkurencija, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad Lietuvos įmonės pajėgios konkuruoti Lenkijoje. Lenkijos bendrovės pasiryžusios dirbti su Lietuvos verslu, jei pasiūlymas yra geras ir reikiamu metu.

Lenkija turi stiprią vidaus rinką, todėl didžiausią pelną generuoja užsienio kapitalo įmonės, kurios vykdo veiklą Lenkijos Respublikoje. Todėl mano patarimas būtų pradėti eksportuoti, ir jeigu rinkoje pastebimas susidomėjimas, kitu žingsniu reiktų įsteigti nuosavą įmonę. Ekonominio potencialo Lenkijoje tikrai netrūksta ir artimiausiu metu netrūks. Pastaruoju metu aktyviai buvo gerinama kelių infrastruktūra, tačiau ir kiti sektoriai reikalauja investicijų: energetika, traukinių infrastruktūra, nuotekų valymas ir t. t. Svarbu paminėti, kad Lenkijoje trūksta gero aptarnavimo, todėl artimiausioje ateityje turėtų daugėti kokybiškas paslaugas teikiančių įmonių.

Donatas Mockevičius

Ūkio banko Iždo departamento vyresnysis dileris

Lenkijos ekonomika išlieka viena stipriausių iš Europos valstybių. Tačiau smarkus 2012 m. ketvirčio BVP augimo sulėtėjimas verčia manyti, kad per artimiausius 12 mėnesių Lenkijos centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą daug daugiau, nei daugelis ekonomikos analitikų bandė prognozuoti.

Lenkijos centrinis bankas stengsis vykdyti lengvesnę pinigų politiką. Tai patvirtino ir Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Marekas Belka per rugsėjo 5 d. vykusią spaudos konferenciją, centriniam bankui palikus nepakeistą bazinę palūkanų normą 4,75 proc., – didžiausią nuo 2009 m. sausio.

Kaip tai lemia Lenkijos zloto kainą? Po šios žinios Lenkijos zloto kaina šoktelėjo 0,3 proc. euro atžvilgiu, dienos pabaigoje – dar 0,6 proc. Rugsėjo 6 d. Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi pateikus daugiau informacijos dėl euro zonos šalių vyriausybių obligacijų supirkimo, rinkose plūstelėjo optimizmo ir pasitikėjimo euro zona banga. Lenkijos zloto kaina šoktelėjo 1,1 proc. euro atžvilgiu. Investuotojai noriai pirko Lenkijos zlotus, pardavinėdami tiek JAV dolerius, tiek eurus, nes itin aukšta Lenkijos zloto bazinių palūkanų norma, palyginti su euro ir dolerio bazinėmis palūkanomis, atrodo labai gera ir gana saugi investicija.

Lenkijos zlotas iki rugsėjo 14 d. kilo iki 4,0475 euro atžvilgiu. Nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 18 d. Lenkijos zlotas nukrito 1,6 proc., iki 4,1120 euro atžvilgiu.

Prognozuojama, kad ateityje Lenkijos zloto kaina kris, nes laukiama Lenkijos ekonomikos sulėtėjimo ir tikimasi, kad Lenkijos centrinis bankas smarkiai sumažins bazinę palūkanų normą.