Apgaule nemaitins

Po ilgų tyrimų ir vertinimų Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) patvirtino, kad UV spinduliais apdoroti didžiojo milčiaus lervų milteliai yra saugūs vartoti žmonėms, todėl ES neseniai juos įtraukė į naujų maisto produktų (angl. novel food) sąrašą. Prieš penkerius metus leidimo naudoti šį produktą paprašė Prancūzijos biotechnologijų lyderė „Nutri’Earth“, o vasario 10 d. jai buvo uždegta žalia šviesa.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje nėra įmonių, teikusių paraiškas tiekti rinkai tokius vabzdžių produktus, kaip ir nėra įmonių, gavusių bendrovės „Nutri’Earth“ sutikimą tai daryti.

Įvairių šakų maisto pramonės įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė taip pat teigia negirdėjusi, kad koks nors šalies gamintojas norėtų išbandyti tokį ingredientą savo produkcijos receptūrose. „Matyt, kiekvienoje šalyje yra sava specifika, savi vartotojai, vieniems tai yra labiau priimtina, kitiems – nepriimtina“, – sako ji.

„Tai yra ES sprendimas, bet kol tai ateis iki mūsų ir kol bus pradėta naudoti šiuos miltelius, praeis daug laiko, juolab kad tai iš karto sukelia visuomenės pasipiktinimo bangas, – tęsia I. Pilipienė. – Bet ateityje tuos produktus, kurie buvo ar ir dabar yra nepriimtini, visgi tikriausiai turėsime, juos vartosime ir tai bus visiška norma. Tik šiame etape drįsčiau abejoti, kad mūsų pramonės gamintojai planuotų gaminti tuos produktus.“

Tačiau ji iš karto pabrėžia, kad net jei toks ingredientas ir bus naudojamas, vartotojai produktų etiketėse visada ras informacijos apie tai. „Anksčiau buvo kalbama, kad gamintojai nieko nesakys ir dės visokius vabzdžių miltus – gamintojams nėra jokio reikalo tai daryti, galų gale toks receptūrų papildymas nėra pigus. Niekas per prievartą, žmonėms nežinant, tokios produkcijos tikrai nesiūlys. Be to, kiekvienas priedas turi suteikti produktui kokių nors išskirtinių savybių, o kalbant apie didžiojo milčiaus lervų miltelius, jei jų ir dėtų, tai būtų tik mažas visos gaminio sudėties procentas“, – aiškina I. Pilipienė.

„Tai turi būti daroma dėl kokių nors priežasčių, bet jeigu tai nėra priimtina – kam gamintojui tai daryti? Vis dėlto pats vartotojas gamintojui parodo, ko jis norėtų“, – akcentuoja ji.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vabzdžių produktų kaina – didelė: 100 g vabzdžių miltų rinkoje kainuoja apie 12 eurų, todėl tai nėra populiari žaliava.

Nauda: didžiojo milčiaus lervų milteliuose gausu ne tik baltymų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų, jie yra vertingas riboflavino, pantoteno rūgšties, biotino šaltinis, pabrėžia KTU Maisto mokslo ir technologijų studijų programų vadovė L. Bašinskienė. / KTU nuotr.

Skaityti etiketes

Pasak I. Pilipienės, žmonės vis dažniau gilinasi į maisto produktų etiketes, nors tų, kurie jų niekada neskaitė ir neskaito, vis dar yra nemažai. Maisto gamintojų atstovė tikina, kad atsakingas gamintojas gerbia vartotoją, jam svarbu, kad jo produkcija būtų paklausi ir patikima. „Toks gamintojas nemeluos, rašydamas ant etikečių“, – sako ji.

„Maisto pramonė susijusi ir biocheminiais dalykais, technologijomis – sąvokos gali būti ir ne visai suprantamos. Bet kuriuo atveju, esmę tikrai galima įskaityti. Visada reikia žinoti, kad etiketėje sudėtinės dalys prasideda nuo gausiausiai esančios ir tada vardijamos mažėjimo tvarka. Jeigu produkto pavadinime rašoma, pavyzdžiui, „su medumi“, turi būti parašyta, kiek konkrečiai medaus yra gaminyje. Mes labai palaikome tai, kad žmonės skaitytų etiketes“, – teigia I. Pilipienė.

Anot jos, kartais dar kyla žmonių nepasitenkinimas dėl esą per mažo įrašų ant etikečių šrifto, tačiau tai yra neišvengiama, nes gamintojai yra įpareigoti pateikti daug privalomos informacijos, dažnai tai daryti tenka ir keliomis kalbomis, nes produktai skirti ne vienai rinkai. „Paprasčiausiai sunku viską sutalpinti“, – sako I. Pilipienė.

VMVT primena, kad ES reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams yra aiškiai numatyta, kad ji neturi klaidinti visų pirma dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo.

Buvo kalbama, kad gamintojai nieko nesakys ir dės visokius vabzdžių miltus – gamintojams nėra jokio reikalo tai daryti, galų gale, toks receptūrų papildymas nėra pigus.

„VMVT specialistai atkreipia dėmesį, kad vabzdžių produktai, įtraukti į ES naujų maisto produktų sąrašą, nėra maisto priedai ir jiems nesuteikiamas kodas. Vabzdžių produktai kitų maisto produktų ženklinimo etiketėse, sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodomi pateikiant pavadinimą, taip pat pateikiant prierašą, kad ši sudedamoji dalis gali sukelti alerginę reakciją vartotojams, kurie, kaip žinoma, gali būti alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir jų produktams bei erkutėms. Todėl vartotojams sudaromos visos galimybės sąmoningai pasirinkti produktus, tenkinančius jų poreikius“, – komentare „Kauno dienai“ teigia VMVT.

„Maisto produktai į ES naujų maisto produktų sąrašą yra įtraukiami remiantis ilga patvirtinimo ir rizikos vertinimo procedūra, kuri užtikrina, kad visi ES rinkai teikiami produktai atitinka tikrai aukštus Sąjungos maisto saugos standartus. Kiekvienais metais EFSA atlieka dešimtis tokio tipo rizikos vertinimų, kurių pagrindu papildomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas, į kurį įtraukiami visi produktai, kurie iki 2008 m. nebuvo tiekiami ES rinkai“, – aiškina VMVT.

Virtuvėse nemato

Europos Komisija (EK) jau anksčiau yra leidusi naudoti kelis vabzdžius, tarp jų – migruojančius skėrius, naminius svirplius, kaip naujo maisto produktus ES rinkoje.

Lietuvoje vabzdžių produktus ar produktus su vabzdžiais gamina ir rinkai tiekia tik tam patvirtintos įmonės, daugiausia gaminančios džiovintų vabzdžių užkandžius su prieskoniais ar vabzdžių miltus, kuriuos parduoda prekybos tinkluose ar savo internetinėse parduotuvėse. VMVT duomenimis, Lietuvos rinkoje nėra prekiaujama produktais, patenkančiais į tokias populiarias produktų grupes kaip konditerijos gaminiai, makaronai, mėsos gaminiai ir kt., kurių sudėtyje būtų naudojami vabzdžių produktai.

Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovas, Tvaraus maisto akademijos lektorius Justinas Kapkovičius supranta, kad mėginimas tokius produktus pritaikyti rinkai susijęs su išteklių ir augančios populiacijos problemomis. „Bet aš labai laimingas valgydamas duoną iš įprastų miltų. Duona, mano galva, yra vienas iš tų dalykų, be kurių turbūt negalėčiau gyventi. Savo asmeninėje mityboje miltvabalių lervų miltų kol kas nematau“, – sako profesionalus šefas.

Nors šiandien visi yra laisvi išbandyti naujoves, virtuvėje, kurioje dirba jis pats, panašių eksperimentų niekas nevykdo. „Tikrai esu gavęs ne vieną pasiūlymą pareklamuoti, pamėginti, paragauti, bet tai ne mano dalykas. Aš mėgstu klasikinę virtuvę, kurioje vyrauja kvietiniai miltai ar kitos kultūros. Iki to dar nepribrendau“, – prisipažįsta J. Kapkovičius.

„Kalbant apie alternatyvas – jos yra, jų žmonėms reikia. Bet tikrai nueisiu ir paspausiu ranką kepyklėlės kepėjams, kurie pirmi pradės sėkmingai kepti iš didžiojo milčiaus lervų miltų gaminamą duoną. Nemanau, kad Lietuvoje tai galėtų virsti verslu“, – sako jis.

J. Kapkovičiaus teigimu, Lietuvos šefai ir konditeriai nevengia išbandyti naujų produktų. „Negyvename kaip XIX a. visai užsidarę, domimės, keliaujame, žiūrime, ką veikia kaimyninės šalys, tolimosios šalys. Produktai atkeliauja į virtuvę, dalis adaptuojama, bet kiek esu kalbėjęs su kolegomis šefais – jie savo virtuvėse svirplių miltų nenaudoja. Jei jų ir būtų patiekale, turbūt tai nepatektų į gražųjį meniu lapą, kuriame būtų parašyta „svirplių duona“. Tai nebūtų kertiniai žodžiai, kuriais pritrauktum svečią“, – sako J. Kapkovičius.

Proporcija: pasak I. Pilipienės, net jei gaminiuose ir būtų naudojama didžiojo milčiaus lervų miltelių, tai būtų itin mažas viso produkto kiekis. / M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

Panašumai su jautiena

Nors Lietuvoje į eksperimentus su didžiojo milčiaus lervų ar kitų vabzdžių milteliais žiūrima atsargiai, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų studijų programų vadovė Loreta Bašinskienė atkreipia dėmesį, kad didžiojo milčiaus lervos maistingumu yra panašios į jautieną.

„Didžiojo milčiaus lervų milteliai yra puikus baltymų šaltinis, jų sudėtyje yra apie 60 proc. baltymų, todėl gali būti naudojami gaminant daug baltymų turinčius maisto produktus ar juos papildant baltymais. Šie baltymai, kaip ir mėsos, žuvies, pieno produktų, yra geras nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis, nes turi tokių aminorūgščių kaip leucinas, izoleucinas, lizinas, tirozinas, valinas, metioninas“, – vardija L. Bašinskienė.

Didžiojo milčiaus lervų milteliuose gausu ir vitaminų, mineralinių medžiagų. „Tokių mineralinių medžiagų kaip fosforas, magnis, cinkas, manganas ir varis yra daugiau kaip 20 proc. rekomenduojamos paros normos. Be to, jie yra vertingas riboflavino (B2), pantoteno rūgšties (B5) ir biotino (B7) šaltinis“, – tęsia KTU ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tvaresnį gamybos ciklą – vabzdžių auginimas reikalauja mažiau vandens, pašarų, mažesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂) emisija nei gyvulininkystėje.

Netradicinių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, vabzdžių, dumblių ir mikroorganizmų, vartojimas galėtų būti vienas iš galimų sprendimų kovojant su maisto trūkumu ir su aplinkos tarša.

„Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje stebimas nuolatinis baltymų poreikio didėjimas ir su tuo susijęs gyvulininkystės intensyvinimas. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė mėsos gamyba turės išaugti dvigubai, kad būtų galima patenkinti didėjančio gyventojų skaičiaus poreikius. Netradicinių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, vabzdžių, dumblių ir mikroorganizmų, vartojimas, galėtų būti vienas iš galimų sprendimų kovojant su maisto trūkumu ir su aplinkos tarša“, – sako L. Baškinskienė.

Naujų maisto produktų, tokių kaip vabzdžių milteliai, integravimas į Lietuvos maisto pramonę priklauso nuo ES galiojančių reglamentų ir Lietuvos teisės aktų. Kad maisto įmonė galėtų pradėti gaminti ar naudoti naują produktą, pirmiausia ji turi pateikti EFSA‘i paraišką ir informaciją apie galimą produkto riziką ir saugą.

„Dėl griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų, naujo maisto produkto rizikos vertinimo procesas yra gana sudėtingas ir ilgas, dažnai trunkantis ilgiau nei metus, o tai lėtina maisto inovacijų diegimą pramonėje. Sėkmingas naujų maisto produktų integravimas galėtų suteikti konkurencinį pranašumą pasaulinėje maisto rinkoje“, – sako L. Bašinskienė.

Kita problema, su kuria susiduriama taikant naujus produktus maisto pramonėje, – kultūrinės ir vartotojų elgsenos tradicijos, kurios dažnai būna nukreiptos prieš naujų produktų vartojimą. „Nepaisant vabzdžių maistinės vertės, Vakarų šalių visuomenėje jų vartojimas maistui vis dar nėra populiarus, nes vabzdžiai čia laikomi kenkėjais ar maisto gadintojais. Tačiau kitoje pasaulio pusėje 2 mlrd. žmonių 113-oje šalių kasdien maistui vartoja beveik 2 tūkst. valgomų vabzdžių rūšių“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Patikimumas: K. Kupšio teigimu, ES reguliavimo tikslas – užtikrinti visuomenės informavimą ir saugumą, nepaliekant to vien rinkos dėsniams. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Vartotojai pasirinks patys

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariui, Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidentui Kęstučiui Kupšiui yra tekę prisidėti prie tam tikrų griežtų ES standartizacijos procesų. „Dar iki šiol visi prisimena istorijas apie neva kreivus agurkus ir bananus. Tai, kaip jie turi atrodyti tarsi siejama su griežtais ES standartais ir neva ES ką tik sugalvoja, tą ir reguliuoja. Na, iš tikrųjų taip nėra, standartų pasaulis yra daug sudėtingesnis“, – sako jis.

K. Kupšio teigimu, ES reguliavimo tikslas – užtikrinti visuomenės informavimą ir saugumą, nepaliekant to vien rinkos dėsniams. „Mes turime normalius standartus, kaip turi būti kuriamas ir parduodamas produktas, kad jis būtų saugus, – sako jis. – Nėra taip, kad etaloninis Briuselio biurokratas su nutrintomis rankovėmis sėdi ir galvoja, ką čia dar sureguliuoti, nes, matyt, dar ne viskas sureguliuota. Visi reglamentai ir standartai atsiranda iš poreikio žmonėms sveikai ir saugiai gyventi.“

„Labai gerai, kad leidžiama pabandyti daugiau dalykų, kurie gali būti mūsų ateities maisto pagrindas. Anksčiau turbūt irgi buvo keista bandyti produktus, kuriuos dabar mielai vartojame, arba atvirkščiai – daug maisto yra atsisakyta, nes visuomenė nusprendė, kad, pavyzdžiui, skonis pasikeitė“, – sako K. Kupšys.

„Didelis pokytis bus, kai Europa susitars – arba nesusitars, mes to dar nežinome – dėl ląsteliniu būdu išaugintos mėsos, – priduria jis. – Su tuo jau eksperimentuojama. Girdžiu žinias, kad sumuštinis su tokios mėsos griežinėliu gal kažkur ir ragaujamas, jo savikaina yra 1 000 eurų. Tai nėra rinkos dalykas, bet kada nors jis gali į ją ateiti, nes tai labai susiję su tvarumu, metano išmetimais ir apskritai žemės ūkio daroma žala klimatui ir aplinkai.“

Kitoje pasaulio pusėje 2 mlrd. žmonių 113-oje šalių kasdien maistui vartoja beveik 2 000 valgomų vabzdžių rūšių.

„Turime žiūrėti įvairiais aspektais – kažkas tampa brangu, kažkas tampa pigu. Po 100 metų žmonės gal visai kitaip maitinsis, negu dabar“, – svarsto K. Kupšys.

Jis sako, kad būtų įdomu paragauti didžiojo milčiaus lervų miltelių, bet neaišku, ar paragavęs norėtų jų valgyti ir kitą kartą.

„Buvo toks netikėtas epizodas vienoje Briuselio diskusijoje. Susirinko nevyriausybininkai, EK, verslo atstovai, visi kalbėjo apie naujus vėjus maisto pramonėje. Organizatoriai sugalvojo paprovokuoti ir pajuokauti: jie paprašė padėjėjų atnešti ir diskusijos dalyviams išdalyti po dubenėlį džiovintų vabzdžių“, – prisimena K. Kupšys.

„Jie pasiūlė paragauti spragintų vabzdžių, kurie yra labai geras baltymų šaltinis. Ir tie penki žmonės, kurie sėdėjo ant podiumo ir ką tik postringavo apie tai, kaip viskas įdomu ir gražu, pasiskirstė maždaug taip: vienas valgė pasigardžiuodamas ir rodė, kad jam patinka – arba bent jau gerai apsimetinėjo; du valgė ir raukėsi, neslėpdami, kad šlykštisi, kad jiems nemalonu, nepatogu, o kiti du padėjo ir nevalgė, atsiprašė, kad yra nealkani“, – pasakoja jis.

„Kai kiekvienam iš mūsų ateina eilė paragauti, nuomonės pasiskirsto. Panašiai jos pasiskirstys ir visoje visuomenėje – bus tokių, kurie net nenorės pagalvoti apie naują skonį, ir tokių, kuriems bus visai įdomu, ir gal jie įpras vartoti“, – apie didžiojo milčiaus lervų miltelių ateitį kalba K. Kupšys.