Laisvoji ekonominė zona – specialiai ūkinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos įstatymo nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigtos septynios LEZ: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių. Tiesa, LEZ teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl jos dažniausiai kuriasi priemiesčiuose, plynuose laukuose.

Investuotojus į tokias zonas labiausiai traukia mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 proc. mažesnį – žemės nuomos mokestį. Taip pat zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekia ne mažesnę kaip 1 mln. eurų sumą, šešis mokesčių laikotarpius nemoka pelno mokesčio, o kitais dešimt mokesčių laikotarpių jai yra taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ir tai tik vieni iš daugelio mokesčių lengvatų.

Milijoninės investicijos

Kauno LEZ, viena stipriausių ekonominių zonų Lietuvoje, nuo aktyvios veiklos pradžios jau yra pritraukusi 661 mln. eurų investicijų, t.y. lėšų, kurias įmonės jau yra arba dar tik planuoja investuoti į savo projektus. Klaipėdos LEZ nuo Kauno investicijų atžvilgiu taip pat neatsilieka, netgi šiek tiek pirmauja. Įmonių investicijos Klaipėdos LEZ nuo veiklos pradžios iki 2016 m. pabaigos siekė daugiau nei 671 mln. eurų, o vidutinis pritrauktų investicijų skaičiaus augimas per pastaruosius trejus metus yra maždaug 35 proc. kasmet.

Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Vyto Petružio, užsienio investicijos yra vienas labiausiai vertinamų ekonominių aspektų, todėl galima pasidžiaugti, kad iš visų Kauno LEZ investicijų net 70 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Šiandien aktyvią veiklą vykdančios įmonės Kauno LEZ sukuria 0,31 proc. tiesioginio šalies BVP, sumoka apie 6 mln. eurų mokesčių per metus. Veiklą pradėjus visoms įmonėms, kurios šiuo metu dar tik kuriasi (aštuonios įmonės, įskaitant "Hella", "Hollister Inc" ir "Continental"), šis rodiklis dar labiau išaugs. Padaugės ir darbuotojų, dabar jų yra apie 1,5 tūkst.

O štai Klaipėdos LEZ šiuo metu dirba virš 4,3 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 5,4 proc. visų Klaipėdoje dirbančių asmenų. Ateityje planuojama kurti ir daugiau papildomų darbo vietų, į kurias bus siekiama pritraukti esamus Lietuvos gyventojus ir gyvenančius užsienyje. Klaipėdos LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, 29 jų – didžiosios užsienio ir Lietuvos gamybos ir logistikos įmonės. Kiekvienais metais Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės generuoja 2,5–5 proc. Lietuvos BVP.

Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos.

Vilniuje LEZ nereikalinga?

Atrodytų, šitiek investicijų pritraukiančios LEZ galėtų puikiai pasitarnauti ir Lietuvos didmiesčiui Vilniui, kuris tokios ekonominės zonos neturi. Vis dėlto Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad net jei ir būtų noras, Vilniuje LEZ statyti niekas neleistų, nes tai  priemonė skatinti mažesnių miestų ekonomiką, o Vilniuje esanti investicijų koncentracija ir taip yra didžiulė.

"Vilniaus apskritis ir regionas yra milžiniškas savo potencialu ir galimybėmis, bet nacionalinė valdžia niekada, bent jau šią kadenciją neleis turėti LEZ, nes tai jie mato kaip įrankį skatinti regionus. Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos. LEZ yra tiems miestams, kuriems reikia pagalbos pritraukti didesnes investicijas, todėl jie ir yra pastatyti prie tokių miestų kaip Kėdainiai ar Akmenė. Ten verslas natūraliai be subsidijų neateina. Vilniui užtenka ir esančio pramonės parko, nes taip yra truputėlį patogiau sprendžiant žemės, teritorijos, komunikacijos vystymo klausimus, kad įmonės galėtų greitai įsikurti. Vilnius be LEZ tikrai nenukentės, nes viskas ir taip vystosi puikiais tempais ir tuo džiaugiamės", – teigė P.Poderskis.

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šiuo metu gal ir yra tikslinga Vilniaus miestui gyvuoti be LEZ, tačiau ateityje tai gali atsiliepti konkuruojant su didžiaisiais kaimyninių šalių miestais.

"Vilniaus plėtra yra kiek chaotiška, tad tų vietų plėstis galbūt ir nėra labai daug, nes priemiesčiai yra nemažai apgyvendinti. Atitinkamai tokiose zonose yra brangiau kurtis, todėl santykinai tos subsidijos, kurios būtų teikiamos investuotojui, galbūt neatsipirktų, tad manau, kad didesni lūkesčiai Vilniuje yra siejami su paslaugų sektoriumi. Bet gal tai Lietuvos mastu ir nėra blogai, nes turime turbūt stipriausią LEZ Kaune, taip pat Klaipėdoje, kituose miestuose – nebūtina visko sukoncentruoti Vilniuje. Tačiau žiūrint ateities mastu ir vertinant Vilniaus konkurenciją su Ryga, Talinu ar Varšuva, galbūt būtų tikslinga LEZ turėti ir Vilniuje", – komentavo Ž.Mauricas.

Gaivina regionus

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis mano, kad Vilniuje – ir taip didelė darbuotojų paklausa, todėl mokesčių lengvatos siekiant kurti darbo vietas nėra aktualios.

"Vilnius šiuo metu stabiliai plečiasi, būtent todėl Vyriausybė mums ir neleidžia steigti LEZ. Tačiau suprasdami, kad aukštųjų technologijų ir lengvoji pramonė yra reikalinga bei turinti daug potencialo, žvalgomės naujos teritorijos, kuri galėtų apimti didesnį pramonės parką. Kadangi jos dar nesame radę, pajudinome Vismaliukų teritoriją. Ten yra įsteigtas pramonės parkas ir jos operatorius Šiaurės miestelio technologijų parkas jau po truputį pradeda pritraukti naujas kompanijas. Dėmesys dabar yra skiriamas būtent tam mažam pramonės parkui Vismaliukuose, tačiau ieškome ir naujos vietos, kurią deriname kartu su "Investuok Lietuvoje" ir bandysime ją suradę dar šiemet pateikti kaip perspektyvą naujam pramonės parkui", – žadėjo P.Poderskis.

Pasak Ž.Maurico, Vilnius mato savo kryptį kiek kituose sektoriuose, todėl orientuojasi būtent į juos: "Vilnius taip ar taip pritraukia didžiąją dalį investicijų, ateinančių į Lietuvą, todėl tai turbūt daugiau politinis sprendimas steigti LEZ kituose miestuose, skatinant jų gyvybingumą ir mažinant atsilikimą nuo Vilniaus. Investuotojai taip pat natūraliai renkasi didesnius, ekonomiškai gyvybingesnius miestus, tai galbūt ta LEZ nauda Vilniuje nebūtų tokia jaučiama, nes LEZ išlaikyti vis tiek kainuoja – tiek subsidija investuotojams, tiek ir jų veiklos užtikrinimas, tiek ir mokesčių lengvatos yra papildomos sąnaudos."

"Maži miesteliai susiduria su iššūkiais – savivaldybių nenoru įsileisti investuotojus: tai tarša per didelė, tai triukšmas ar šiaip chaotiška plėtra. Man patiko Tauragės istorija, kuri anksčiau buvo nedidelę perspektyvą turintis miestas, tačiau dabar ten – pramonės parkas. Aišku, jei kiekvienas miestelis turės LEZ, tai turbūt tiek investuotojų nepritrauksime, nes paprasčiausiai neturime tiek darbuotojų, O pinigai bus išmesti į balą. Čia reikia ieškoti pusiausvyros ir tikėtis centralizuotos valdžios pagalbos, nes neužtenka visą naštą palikti tik savivaldybėms", – teigė ekonomistas.

Šviesi ateitis

Kaip teigė Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius V.Petružis, tik praėjusiais metais buvo inauguruota antrojo vystymosi etapo, esančio Kauno oro uosto kaimynystėje, pradžia ir šiuo metu ten jau intensyviai vyksta trys statybų darbai. Šiandien yra išnuomota tik 20 proc. visos Kauno LEZ teritorijos, todėl yra daug erdvės toliau augti, pritraukti dar daugiau Lietuvos ir užsienio investuotojų, kurie paverstų Kauno LEZ prestižine industrine zona.

Klaipėdos LEZ teritorijoje liepos mėnesį iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas "FlexStart". Į jo statybą investuota 3,3 mln. eurų. Pastatas bus pritaikytas prietaisų ar elektronikos gamybos, elektroninių automobilių komponentų gamybos, metalo apdirbimo ar surenkamosios pramonės įmonėms.

"Pastaruoju metu stebime tendenciją, kad gamybos įmonės yra labiau linkusios nuomotis patalpas, o ne jas pirkti. Reaguodami į šį poreikį, potencialiems investuotojams siūlome "FlexStart" pastatą, kuriame gamybinės kompanijos vos per du tris mėnesius galės įsikurti ir pradėti savo veiklą. Šiuo metu jau vykdome derybas su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių", – sakė Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Praėjusiais metais "Financial Times" patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge Klaipėdos LEZ buvo įvertinti už sudarytas sąlygas investuotojams veiklą pradėti greitai ir efektyviai. 2015 m. Klaipėdos LEZ patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge "Financial Times" buvo įvertinta už vietos bendradarbiavimo sąlygas. 2010 m. ji užėmė penktąją vietą tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą.