„Jokios racionalios valstybiškos prasmės nematau, neįžvelgiu. Tai, kad I. Ruginienė vos ne pirmuoju savo darbu įvardijo išpirkimą – tai verčia labai sunerimti. Kokia to prasmė, išskyrus tai, kad tai yra „Nemuno aušros“ svajonės įgyvendinimas... Naudos iš to nebus“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen, neatmesdama minties, kad dėl šio užmojo ir buvo pakeistas finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl reikėjo keisti finansų ministrą. Galima įvairių prielaidų daryti“, – pridūrė ji.

Liberalės teigimu, gana paradoksaliai atrodo ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamų „aušriečių“ demonstruoja ambicija šiuo klausimu.

„Aš matau tame paradoksą. „Nemuno aušra“ save pozicionuoja kaip politinę jėgą, kuri eina prieš sistemą. Tačiau atėjusi į valdžią nori sistemai – valdžiai – perduoti visą valstybės įmonių kontrolę, taip sumažindama skaidrumą. Tas skaidrumo mažinimas yra akivaizdi pasekmė, jei dabar būtų išperkamos akcijos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Apie koalicijoje vykstančius pokalbius dėl galimybių delistinguoti „Ignitis grupės“  akcijas šią savaitę kalbėjo paskirtoji premjerė I. Ruginienė.

„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.

Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.