- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus.
Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst. baltarusių, kurie atvyko ir įsidarbino mūsų šalyje nuo karo Ukrainoje pradžios.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešime skelbia, kad liepos mėnesį Lietuvoje dirbę ukrainiečiai ir baltarusiai mūsų šaliai sumokėjo beveik 10 mln. eurų mokesčių: pajamų, sveikatos draudimo, pensijų ir socialinio draudimo.
Ukrainiečiai, SADM duomenimis, dirba visose šalies savivaldybėse. Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 4,9 tūkst., t. y. beveik kas trečias dirbantis ukrainietis, Kaune – 2,1 tūkst., t. y. kas septintas nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinęs ukrainietis, Klaipėdoje – 1,8 tūkst. žmonių.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba per 1,2 tūkst. arba 8 proc. ukrainiečių. Ukrainiečiai mūsų šalyje dirba verslo ir administravimo specialistais logistikos ir pardavimo srityse, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, taip pat mokymo, IT ir inžinerijos specialistais.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 9,8 tūkst. – ukrainiečių, t. y. 64,6 proc. įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba 4,2 tūkst. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1000 eurų popieriuje.
Užimtumo tarnybos šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, Lietuvoje darbą rado 7,5 tūkst. baltarusių, kurie atvyko ir įsidarbino Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš jų net 88 proc. – vyrai, vidutinis amžius – 37 metai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinusių baltarusių vidutinis darbo užmokestis siekia 1786 eurų popieriuje.
Daugiausia baltarusių dirba sostinėje – 4,2 tūkst., t. y. kas antras dirbantis baltarusis, įsidarbinęs Lietuvoje nuo karo Ukrainoje veiksmų pradžios, Kaune – 600, Šiauliuose – 300, Klaipėdoje – 200.
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba beveik 2 tūkst. arba beveik 26 proc. baltarusių. Iš jų 1,7 tūkst. arba 87,1 proc. dirba informacijos ir ryšių sektoriuje. Baltarusiai taip pat dirba kompiuterių taikymo inžinieriais, programinės įrangos testuotojais, programinės įrangos inžinieriais, programinės įrangos kūrėjais ir kt.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 5,5 tūkst. baltarusių arba per 73 proc. įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Baltarusiai daugiausia dirba transporto ir saugojimo (75,5 proc.) bei statybos (16,3 proc.) sektoriuose.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotos darbus dirba vos 86 baltarusiai arba apie 1 proc., įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios. Dauguma jų dirba pagalbininkais darbininkais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai11
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...