- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad derybos su Estija ir Latvija dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) tęsiasi, o Lietuva sieks maksimaliai apginti savo interesus.
Šalies vadovas kartu atkreipė dėmesį, kad į derybas įsitraukė ir Europos Komisija, kartu jis pabrėžė, jog tarimasis dėl Astravo AE elektros netrukdytų ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa.
„Būkime kantrūs, derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru arba kažkokių pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys. Taip, aš aktyviai dalyvauju šitame procese. Taip, mes davėme įpareigojimus besiderančiam ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurie yra nukreipti į tai, kad Lietuvos pozicija turi būti tvirtesnė, o sutarimas Baltijos šalių minėtu klausimu turi būti pasiektas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė aptaręs Astravo AE problematiką aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu.
Būkime kantrūs, derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru arba kažkokių pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys.
„Šiuo klausimu šiandien kalbėjau ryte ir su Estijos premjeru Juriu Ratu, kuris padėkojo už mūsų pastangas aktyvuoti Europos Komisiją. Šiuo klausimu kalbėjausi ir su Europos Komisijos prezidente Urzula fon der Lajen (Ursula von der Leyen – BNS), ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu – BNS), kad Europa imtųsi to tarpininko arba moderatoriaus vaidmens šitame procese, nes priešingu atveju būtų labai sunku rasti tą kompromisą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda kol kas nekomentuoja derybų eigos ir siūlo palaukti jų rezultatų.
„Europos Komisija to tarpininko vaidmens ėmėsi, šiuo metu derybininkai, gavę pirminius pasiūlymus, juos svarsto, derina ir nenorėčiau tų pirminių pasiūlymų kol kas komentuoti, kad nepakenkčiau derybų procesui. Manau, kad mes turėsime rezultatą. Ar jis bus patenkinamas, visiškai atitiks mūsų lūkesčius, – palaukime, kol bus rezultatas“, – kalbėjo prezidentas.
„Tikrai, visos pastangos yra dedamos, kad Lietuvos interesai būtų įgyvendinti kiek įmanoma geriau, o vienas iš svarbių interesų yra tai, kad šitas mūsų derybų procesas netrukdytų sklandžiam sinchronizacijos procesui“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, susitarimas dėl Astravo AE svarbus įgyvendinant sinchronizavimo projektą.
„Mes neturime per šitą taktinį derybų maratoną pamiršti, ko mes siekiame, o mes siekiame visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rytų elektros tinklo – atsijungti nuo jo ir jungtis prie kontinentinės Europos tinklo. Ir šitas susitarimas dėl mūsų nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės yra mūsų tiesioginis kelias į sinchronizacijos proceso sėkmę. Priešingu atveju, sinchronizacijos procesas bus ir klampesnis ir ilgesnis“, – kalbėjo prezidentas.
Briuselyje už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai antradienį su Europos Komisijos nare Kadri Simson aptarė elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, Lietuvai toliau bandant įtikinti kaimynes solidariai boikotuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą. Už energetiką atsakinga eurokomisarė K. Simson socialiniame tinkle trumpai nusakė susitikimą kaip skirtą „aptarti naujausią situaciją Baltijos šalyse, susijusią su sinchronizavimu ir branduoliniu saugumu“.
Lietuvai derantis su Latvija ir Estija dėl artimiausiu laiku numatomos įjungti Astravo AE elektros boikoto, prezidentas Gitanas Nausėda birželį paragino užsienio reikalų ir energetikos ministrus suderinti pozicijas, kad Lietuva būtų „kaip vienas kumštis“.
Toks prezidento raginimas nuskambėjo, ministrui Ž. Vaičiūnui sulaukus opozicijos kritikos dėl esą nepakankamai ambicingo susitarimo su Latvija ir Estija projekto. Opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų. Kritikos projektui buvo išsakęs ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad kol kas pasiektas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.
Po susitikimo su prezidentu Ž. Vaičiūnas teigė, kad derybose su Latvija ir Estija bus siekiama bendro visų šalių įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros, o derybos tęsiamos ir erdvės joms yra: „be abejo, erdvės tikrai matau, jos tikrai yra, kad mes pasiektume dar geresnį susitarimą“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...