Lietuva ir dar 11 Europos Sąjungos (ES) šalių kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų.

Pirmadienį Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė nepritariančios bendrovės "Pioneer" kukurūzų auginimui, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako užblokuoti leidimą.

ES Komisija, kuri yra vykdomoji institucija, teigia privalanti leisti auginti šiuos augalus, tačiau kol kas nenurodė datos, kada išduos leidimą.

Po balsavimo praėjus kelioms dienoms, 12 šalių užsienio ir Europos reikalų ministrų pasirašė bendrą laišką sveikatos eurokomisarui Tonio Borg (Tonijui Borgui), kuriuo pakartojo savo nepritarimą.

"Norėjome priminti ir atkreipti dėmesį į ne kartą Komisijos išsakytą nuostatą, kad Komisija tikrai stengsis atsižvelgti į šalių narių pozicijas, jeigu susiformuotų tokios didelės šalių daugumos už ar prieš poziciją", - BNS ketvirtadienį sakė laišką pasirašęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

"Mes norėjome pabrėžti, kad yra tokia didelė šalių narių dauguma, tai yra šalių narių politinė valia, į kurią, tikimės, bus atsižvelgta, net jei ES keblūs teisiniai mechanizmai ir leistų Komisijai elgtis kitaip", - teigė diplomatas.

Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo kritikai teigia, kad jų žiedadulkės naikina kenkėjus ir gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims.

Kukurūzų auginimui prieštaravę europarlamentarai taip pat atkreipė dėmesį, kad šios rūšies kukurūzai yra pristatomi rinkoje kaip atsparūs amonio gliufosinatui - herbicidui, kuris ES yra pripažintas toksiškas ir bus uždraustas naudoti po 2017 metų.