- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija antradienį išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių, arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP).
Ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.
Jai išpirkti reikalingas lėšas Finansų ministerija užsitikrino 2019 m., tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinusi pigiausiai per visą šalies istoriją. Už dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijas – 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 850 mln. eurų nominalios vertės 30 metų – valstybė mokės 5 kartus mažiau metinių palūkanų nei už šiandien išpirktąją emisiją. Be to, išpirktos emisijos refinansavimas 2019 m. išleistomis euroobligacijomis leis sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas apie 76 mln. eurų per metus.
Šis skolos grąžinimas – ypatingas, mes ne tik išpirkome didžiausią euroobligacijų emisiją, bet ir jai atiduoti reikalingos lėšos buvo pasiskolintos pigiausiai per Lietuvos istoriją.
„Šis skolos grąžinimas – ypatingas, mes ne tik išpirkome didžiausią euroobligacijų emisiją, bet ir jai atiduoti reikalingos lėšos buvo pasiskolintos pigiausiai per Lietuvos istoriją. Jau ne vienerius metus ankstesnes euroobligacijų emisijas refinansuojame kur kas pigiau pasiskolintomis lėšomis. Tai leidžia taupyti palūkanų mokėjimui skirtus biudžeto pinigus, sumažinti valstybės skolos valdymo išlaidas ir sutaupytas lėšas skirti mūsų visuomenės poreikiams“, – pažymi finansų ministras Vilius Šapoka.
Pradinė šiandien išpirktos emisijos suma siekė 2 mlrd. JAV dolerių, bet 2016 m. Finansų ministerija, sėkmingai pasinaudojusi didėjusiu JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumu (atitinkamai mažėjusia šių priemonių kaina) ir prekybos Vyriausybės vertybiniais popieriais suaktyvėjimu, antrinėje rinkoje supirko ir anuliavo 200 mln. JAV dolerių šios emisijos. Anksčiau nustatyto termino išpirkus dalį emisijos buvo sutaupyta po 7 mln. eurų kasmet – iš viso 28 mln. eurų.
Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti apie 2,763 mlrd. eurų vidaus ir užsienio rinkoje, didžiausią lėšų skiriant rezervo, kuris bus panaudojamas kitų skolų gražinimui, kaupimui. Numatoma, kad valstybės skola 2020 m. pabaigoje sudarys apie 35,1 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...