Andrea Lietuvoje jau pusantrų metų, su lietuviu vyru turi dukrą ir dirba rinkodaros vadybininke.
„Dirbau rinkodaros specialiste įvairiose šalyse – Mianmare, Danijoje, o dabar čia – Lietuvoje. Taip pat esu muzikantė, mėgstu muziką, todėl tai, ką dabar darau, man labai artima“, – sakė Andrea Samaniego.
Planuose – likti gyventi Lietuvoje.
„Manau, kad tai tikrai ilgalaikis planas. Juk yra dukra, ji čia gyvena. Manau, kad jai būtina žinoti apie savo kilmę“, – tvirtino Andrea.
Iš Filipinų atvykusi Riza dirba dvikalbėje mokykloje. Ji – ikimokyklinukų mokytoja ir Lietuvoje jau daugiau kaip metus.
„Aš myliu Lietuvą, nes ji man suteikia kitokį požiūrį į gyvenimą. Atvykusiems iš Filipinų Europoje gyvenimas tikrai kitoks. Čia daug galimybių“, – pasakojo mokyklos „Eureka“ mokytoja Rizamae Joy Gataveckas.
Tačiau apie ateitį Lietuvoje ji kalba miglotai.
„Tiesą sakant, aš neturiu plano, bet šiuo metu stengiuosi kuo geriau išmokti kalbą ir visomis jėgomis stengiuosi integruotis. Nes norėčiau čia pasilikti“, – teigė Rizamae.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dešimt metų Lietuvoje gyvenanti Filipiniečių draugijos vadovė sako, kad jos tautiečių patirtys įvairios, bet daugiausia įspūdžiai teigiami.
„Jie labai laimingi gyvendami čia, Lietuvoje, patenkinti darbo sąlygomis. Mano tautiečiai dirba įvairiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, net Pasvalyje. Darbuojasi įvairiausiose sferose – ir gamyklose, ir informacinių technologijų sektoriuje. Dauguma jų, pasibaigus sutartims, grįžta į Filipinus. Tie, kurie čia baigia studijas, susiranda darbą ir pasilieka šiek tiek ilgiau“, – tvirtino Filipiniečių-lietuvių draugijos vadovė Anna Celina Varanavičius.
Filipiniečiai vyrai dažnai dirba statybose. Štai vienoje Klaipėdos įmonėje iš 2 tūkst. darbuotojų, filipiniečių net 400.
„Matome, kad kultūriškai darbuotojai tikrai atitinka mūsų lūkesčius. Jie noriai integruojasi į visuomenę, noriai integruojasi į komandas, bendrauja su skirtingų tautybių kolektyvais“, – sakė „RNDV group“ vykdantysis direktorius Evaldas Kaziulis.
Prieš penkerius metus Lietuvoje gyveno vos 100 filipiniečių, šių metų pradžioje jau 2,7 tūkst., o paskutiniais balandžio duomenimis – beveik 3,5 tūkst.
„Ypatingai skaičius didelis išaugo atvykstančių iš Filipinų – tai praktiškai 274 procentais padaugėjo atvykstančių žmonių būtent iš šitos šalies“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas atkreipia dėmesį, kad filipiniečiai darbštūs, nekonfliktiški, mėgstantys tvarką ir taisykles, todėl sprendimas juos vežti yra logiškas.
„Kad nekeltų jokių pavojų nacionaliniam saugumui iš tų šalių, kurių piliečiai užpernai pateko net į ISIS“, – nurodė Vidmantas Janulevičius.
Anot Verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, nereikia koncentruotis tik į Centrinę Aziją. Neva svarbiausia, kad imigrantai nesukeltų problemų ir atneštų naudos.
„Filipiniečiai tikrai yra tie darbuotojai, kurie pasižymi tomis savybėmis. Jie kultūriškai mums gerokai artimesni. Pats lankiausi įmonėje, kur lietuviai kartu dirba su filipiniečiais ir buvo patys geriausi atsiliepimai iš darbuotojų“, – teigė A. Romanovskis.
Tačiau panašiai tiek, kiek per metus atvažiavo filipiniečių, atvyko ir darbuotojų iš Centrinės Azijos šalių.
„Didžiausias skaičius yra Uzbekijos piliečių, jie mėgsta Lietuvą ir atvyksta į transporto sektorių dirbti, nemaža dalis ir į statybos sektorių. Tadžikija taip pat išlieka tarp pirmaujančių“, – aiškino G. Sinkevičė.
O Lietuvos įmonės jau pastebėjo, kad filipiniečiai tinka ne visiems darbams.
„Jie ne tokie geri vairuotojai, kaip norėtųsi, ir galbūt ieškosime dar kitų šalių, būtent tolimųjų reisų vairuotojų, bet ką girdime iš kitų sektorių, tai tikrai labai pasiteisino, nes žmonės darbštūs, kultūringi ir krikščioniški“, – sakė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Kiek reikia darbo migrantų iš trečiųjų šalių ir ar jų reikia apskritai, diskusijos verda aštrios.
„Aš manau, kad tai geresni atvykėliai nei iš islamiškų šalių, nes nėra tų rizikų su terorizmu ir radikalizacija“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.
Vis dėlto politikas norėtų, kad verslas ieškotų darbuotojų iš lietuvių.
„Man nepatinka tas žaidimas ieškoti gerosios šalies, iš kurios galima atsivežti darbuotojus. Didysis klausimas yra, kaip kreipti tuos sektorius, kurie vežasi migrantus, kad mūsų daugiau nei 100 tūkst. bedarbių norėtų dirbti Lietuvoje“, – tvirtino V. Sinica.
Išties, Lietuvoje bedarbių skaičius pastaraisiais metais siekia apie 150 tūkstančių. Tačiau verslas sako, kad ne viskas taip paprasta.
„Tikrai nuolatos ieškome lietuvių visoje Lietuvoje, važinėjame per įvairius mažiausius miestelius ir kviečiame prisijungti prie mūsų organizacijos. Bet kaip pavyzdys, pas mus dirba 1 tūkst. elektrikų. Atrasti 1 tūkst. elektrikų Lietuvoje ir Europoje, kurie norėtų važiuoti į skirtingus miestus, į skirtingas šalis, į projektus, yra labai sudėtinga“, – teigė E. Kaziulis.
Skaičiuojama, kad iki 2050-ųjų darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje sumažės trečdaliu, o lietuviai dažniau linkę išvažiuoti į Vakarų Europos šalis dirbti, nei ieškoti darbo kituose Lietuvos rajonuose.
„Kai kurie žmonės tiesiog yra kituose rajonuose negu ten, kur yra verslai. Mes ne kartą minėjome ir esamai Vyriausybei, kad siūlome atrasti galimybę subsidijuoti žmonių persikraustymą į tuos rajonus, kur yra darbo daugiau“, – sakė A. Maldutytė.
Verslui antrina Užimtumo tarnyba. Sako, kad atlyginimai ir lietuviams, ir užsieniečiams – vienodi.
„Turi būti suprasta, kad tai nėra tiesa, jog atvykstantys migrantai atims lietuviams darbo vietas. Tiesiog reikia užpildyti tas vietas, kurių lietuviai nebedirba, ir reikia suprasti, kad lietuviai vis mažiau ir mažiau nori dirbti nekvalifikuotus darbus“, – pabrėžė G. Sinkevičė.
Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau kaip 160 tūkstančių darbuotojų iš trečiųjų šalių.
(be temos)