Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių "Lietuvos dujų" akcininkų - Rusijos dujų koncerną "Gazprom". Stringant deryboms su "Gazprom", Vyriausybė ieško kitų būdų, kaip sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainas.

Dujų skirstymo bendrovė "Lietuvos dujos" per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą pranešė, jog dėl tokio Energetikos ministerijos siūlymo įmonės akcininkai spręs sausio 30 dieną.

Ministerija siūlo "Lietuvos dujoms" inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti tiekiamų dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį, kuri vėliau buvo keičiama bei pildoma ir kuri yra pagrindinė iki šiol galiojanti sutartis dėl dujų pirkimo. Jei akcininkai pritars, "Lietuvos dujų" generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius bus įpareigotas atlikti visus arbitražo proceso inicijavimo veiksmus.

"Bendrovės generalinis direktorius taip pat įgaliojamas derėtis su "Gazprom", kad būtų pagerintos dujų tiekimo sąlygos. Arbitražo procedūros bus sustabdomos, jei bus pasiektas bendrovei palankus komercinis susitarimas su "Gazprom" ir patvirtintas bendrovės valdybos", - teigiama "Lietuvos dujų" išplatintame pranešime.

"Lietuvos dujų" atstovė Jolita Butkienė BNS sakė, kad įmonė nekomentuoja Energetikos ministerijos iniciatyvos.

Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, BNS pranešė, kad Vyriausybės per pastaruosius metus padaryti žingsniai ir sprendimai įtakojo, kad dujų kaina nuo sausio 1 dienos jau sumažėjo apie 10 proc., tačiau jis vis dar yra kur kas didesnė nei aplinkinėse rinkose.

"Labai gaila, kad tai yra tik 10 proc. Nepaisant visų mūsų pastangų, dujų kaina išlieka kur kas didesnė, lyginant su mūsų kaimynų ir rinkos kainomis. Mes kiekvieną dieną už dujas gerokai permokame. Tai yra žalinga mūsų vartotojams, mūsų ekonomikai ir kenkia pačiai įmonei “Lietuvos dujos“, kuri dėl tokių kainų praranda vartotojus, o ir dujų suvartojimas mažėja", BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Anot jos, ministerija lauks akcininkų sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad atmetama dialogo galimybė: "Durys lieka atviros, o šio arbitražo procesą galima stabdyti, kai tiktai kaina bus sumažinta iki teisingo lygio".

Neabejojama, kad "Gazprom", valdantis 37,06 proc. įmonės akcijų, balsuos prieš tokį sprendimą. Todėl ministerijai telieka tikėtis Vokietijos "E.ON Ruhrgas International", turinčios 38,9 proc. akcijų, palaikymo.

1999 metų gruodžio 16 dieną "Lietuvos dujų" ir "Gazprom" pasirašė pirmąją ilgalaikę (2000-2005 metų) sutartį dėl dujų tiekimo, joje dujų kaina buvo numatyta tik dvejiems metams: 2000 metų pirmąjį pusmetį - fiksuota - 76 JAV doleriai už 1000 kubų, o kitus pusantrų metų - pagal formulę ir priklausė nuo pasaulinių mazuto kainų. Vėliau dėl kainos turėjo būti deramasi iš naujo.

Pagal "Lietuvos dujų" privatizavimo sąlygas ir 2004 metų akcijų pirkimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp "Lietuvos dujų ir "Gazprom".

Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „ Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.

Pernai lapkritį Lietuva už gamtines dujas Rusijai mokėjo 1187 litus (dabartiniu kursu - apie 468 doleriai) už 1000 kubų.

2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže. Be to, UNCITRAL arbitraže prie Jungtinių Tautų Organizacijos nagrinėjamas "Gazprom" ieškinys dėl tariamų Lietuvos įsipareigojimų.

Europos Komisija (EK) baigia antimonopolinį tyrimą dėl "Gazprom" veiksmų - koncernui gresia milijardinė bauda.