Rugpjūtį elektrą atjungė gamta. Medžiai virto ant elektros laidų, šimtai tūkstančių gyventojų liko be šviesos.
„Čia nei raketų, nei tankų nereikia. Va, savaitė laiko – ir visi užgesę“, – ankščiau sakė vienas elektros netekęs gyventojas.
Ir tąkart audra pažeidė tik elektros linijas, kuriomis elektra tiekiama į gyventojų namus. O kas, jei uraganas ar kas nors tyčia pažeistų svarbiausias šalies elektros magistrales?
„Valstybė labai rimtai vertina įvairių scenarijų tikimybes ir nori būti pasiruošusi, ką darytume, jeigu toks scenarijus susiklostytų“, – aiškino energetikos ministras Lukas Savickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Litgrid“ vadovas rodo, kur slypi problema. Tarkime, gamta ar priešas sugadina aukštos įtampos elektros linijas viename regione. Todėl siūlomas panašus į Ukrainoje taikomą planas – padalyti Lietuvą į septynias energetines salas: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos–Mažeikių, Panevėžio–Šiaulių, Alytaus, Jurbarko ir Utenos. Įvykus avarijai, kiekviena sala galėtų veikti savarankiškai ir liktų su elektra.
„Atsiskyrimą galima palyginti su laivu. Kai pramušamas korpusas, laive yra atskiros sekcijos. Viena uždaryta sekcija paskęsta, bet visos kitos neskęsta, todėl ir laivas nenuskęsta“, – palygino „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Tačiau grėsmės – čia pat, o visą elektros tinklo saugumą žadama užtikrinti tik po septynerių metų, 2033-iaisiais.
„Jeigu galima įgyvendinti greičiau, reikia kuo greičiau ir įgyvendinti“, – pabrėžė Seimo narys Dainius Kreivys.
Ar tai įmanoma padaryti greičiau, kol kas nežinia. Pirmiausia reikės pritaikyti esamas elektrines, o vėliau pastatyti dešimt naujų. Jos turėtų būti tokios, kad įvykus avarijai galėtų pradėti veikti per pusvalandį.
„Turbūt galime drąsiai sakyti, kad tai bus dujinės elektrinės“, – svarstė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Iš jėgainių elektra taip pat būtų tiekiama pagal prioritetus. Pirmiausia – ligoninėms, specialiosioms tarnyboms, mobiliajam ryšiui, šildymo ir vandens tiekimo sistemoms. Tik paskui – gyventojams ir įprastam verslui. Tad kyla klausimas, kiek valandų per parą gyventojai turėtų elektrą.
„Poreikis – apie 800 megavatų papildomų pajėgumų, kurių šiandien Lietuvoje nėra. Jeigu pereitume prie salų režimo, gyventojai turėtų elektros energiją ne mažiau kaip aštuonias valandas“, – aiškino A. Šemeškevičius.
Už tokį saugumą teks susimokėti. Dešimt naujų elektrinių kainuotų beveik 900 mln. eurų.
„Į tarifą įeitų 0,67 cento už vieną kilovatvalandę“, – nurodė A. Šemeškevičius.
Tačiau žadama, kad naujos elektrinės galėtų ir atpiginti elektrą. Jos veiktų ne tik įvykus avarijai, bet ir kainų piko metu, kai vėjas nurimsta, saulė nešviečia, elektros poreikis išauga, o kainos biržoje šauna į viršų.
„Šių elektrinių buvimas rinkoje numuš tas pikines kainas, kaip šiandien ar vakar. Vartotojui tai būtų nauda, kuri kompensuotų dėl salų modelio išaugusią kilovatvalandės kainą“, – tikino A. Šemeškevičius.
Tačiau ekspertas čia didelės naudos neįžvelgia.
„Greičiausiai ne. Tai infrastruktūros objektas, skirtas saugumui. Be abejo, tai turės papildomą kainą“, – teigė D. Misiūnas.
O dujų vamzdynų į atskiras salas niekas nedalys. Tad jei sutriktų ir dujų tiekimas, naujos elektrinės susidurtų su dar viena problema. Be to, dujų infrastruktūrą taip pat reikės išlaikyti.
„Kartu su naujomis elektrinėmis, kurias visi turėsime išlaikyti per tarifą, galimai augs ir dujų sistemos tarifas“, – įspėjo D. Misiūnas.
Tačiau pirmiausia elektrines reikės pastatyti. Lietuvoje net vėjo jėgainės sulaukia gyventojų pasipiktinimo.
„Kaip ir kiekvienas privatus operatorius, kuris siekia sukurti elektros gamybos pajėgumus, turi suderinti numatytus sprendimus su gyventojais ir kitomis bendruomenėmis“, – aiškino L. Savickas.
Tai reiškia, kad valstybė naujų elektrinių pati nestatys. Jas statys privatus verslas, o mainais už pasirengimą gelbėti šalį nuo elektros tiekimo sutrikimų jam bus mokama 15 metų.
„Galėtų dalyvauti ne tik lietuviškos kompanijos. Tai bus tarptautinis konkursas, ir aš manau, kad turėsime daugybę dalyvių“, – prognozavo D. Kreivys.
Dėl elektros salų dabar prasideda viešos konsultacijos, o pirmieji aukcionai investuotojams numatyti kitąmet.
Naujausi komentarai